Imunitetas ir plaučiai

Įsivaizduoji – per parą mes ikvepiame apie 20.000 litrų oro. Įspūdingas skaičius. Kaip turėtum įsivaizduoti ir kiek pavojingų mikrobų gali patekti su tokiu kiekiu oro. O alveolių membrana yra didžiausias kūno paviršius, turintis salytį su išore (taip traktuojama, nes plaučiai gauna orą iš lauko). Kaip ir oda ar žarnynas, plaučiai nuolat susiduria su įvairiausiais mikrobais.

Mums kažkada buvo keista, kad plaučiai nėra išskiriami, kaip viena svarbiausių imuninės sistemos dalių (na tarkim kaip žarnynas). Na nes paprastai galvojant – mūsų žieminiai virusai juk plinta oru. Atrodytų turėtų būti vos ne svarbiausia dalis. Tačiau visur dabar pirma akcentuojamas žarnynas. Mums kvėpavimo sistema vis tiek atrodo itin svarbi, todėl ja labai trumpai stengsimės apipasakoti.

Kvėpavimo sistema

Oro takas iki plaučių taip kovoja su įsibrovėliais. Jis yra padengtas tokiomis kaip gleivėmis, į kurias papuola didesni blogiukai. O tada jau juos tokie mažyčiai į plaukus panašūs raumenukai plakdami 1000 kartų per minutę po truputį stumia lauk – mes juos išpučiam su snargliais, iškostim arba jie patenka mums į burną ir mes juos nuryjam (skanaus – jei valgei). 🙂 Čia pirminis kovos laukas – iki plaučių turėtų nepatekti jokie blogiukai, išskyrus pačius pačius pačius mažiausius.

Kvėpavimo sistema sudaryta taip, kad į plaučius patenka tik pačios smulkiausios dalelės (bet kokios didesnės nei 1 μm tiesiog neturi galimybės patekti į plaučius). Tada tos dalelės „nugula“ ant alveolinio paviršiaus ir susiduria su alveoliniu skysčiu. Įprastai 95% oro ertmės leukocitų sudaro makrofagai, nuo 1 iki 5% limfocitai ir tik 1 % neutrofilų. Įdomu tai, kad kitose ląstelėse plaučiuose taip pat yra receptorių, kurie jaučia įsibrovėlius (jei tokių atsiranda). Makrofagų darbas – palaikyti ramybę plaučiuose (turbūt todėl jų čia tiek daug). Plaučiai yra itin svarbus organas mūsų išgyvenimui ir jeigu ten nuo kiekvienos bacilos prasidėtų uždegiminiai procesai, mes turbūt greitu metu mirtume. Tad makrofagai stengiasi iš paskutiniųjų ryti blogiečius nežadinant tolimesnių reakcijų. Jeigu atkeliauja daugiau blogiukų – pradedama gaminti daugiau makrofagų ir kviečiama į pagalbą daugiau neutrofilų ir monocitų.

Taigi taip visiškai paprastai – makrofagai ieško blogiukų, juos ryja, jeigu jau būna didesnė bėda, išskiria didesnę kiekį citokinų ir taip prišaukia kitus geriečius. Kurie greit atkeliauja į pagalbą ir iš kitų kūno dalių.

Ir kaip ir praeitoje temoje apie imuninę sistemą – filmukas, šįkart apie imuninę sistemą plaučiuose.

Imuninė sistema plaučiuose