Interviu su Agne Kajackaite – elgsenos ekonomikos mokslininke

Ne paslaptis, kad žavimės stipriomis moterimis. Stipriomis įvairiausiomis prasmėmis. Šiandien norime Tave supažindinti su mokslininke Agne – nuostabia ir įkvepiančia. Visada be galo įdomu pabendrauti su žmogumi, kuris yra sukaupęs žinių temoje, kurioje nesigilinai. Agnė pasakoja apie mokslininkės profesiją, apie nuotolinį darbą ir karantino iššūkius, ir, žinoma, kaip ji juos įveikia.

Interviu su ekonomikos elgsenos mokslininke Agne Kajackaite

Malonaus skaitymo,

 

Skaitėme, jog gana vėlai supratai, jog mokslininkės karjera yra Tau, bent jau ne mokykloje, ką galėtum patarti merginoms, kurios renkasi, kur stoti, kokią specialybę/profesiją rinktis?

Supratau, kad noriu būti mokslininke, kai man buvo 24 metai. Tad ne taip ir vėlai. Manau, kad neina labai anksti nuspresti, kad nori būti mokslininku. Prieš nusprendžiant tapti mokslininku, turi pamilti tą sritį, kurią tyrinėsi. Ir tam reikia laiko.

Merginoms (ir vaikinams) patarčiau rinktis specialybę, kurios jie nori, o ne tą, kurios iš jų tikisi šeima ar visuomenė. Taip pat patarčiau nebijoti pakeisti srities. Gal po metų ar net kelių mėnesių pamatysi, kad ta sritis ne tau, nors galvojai, kad tau. Tikrai geriau pakeisti specialybę nei likti su ta, kurios tu nemėgsti. Prarastų metų nebūna. Tad nereikia bijoti pakeisti kelią, kai matai, kad jis ne tau.

Domiesi ir laimės ekonomika – kokios dabar populiariausios temos šioje srityje?

Aš domiuosi pagrinde elgsenos ekonomika. Laimės ekonomika yra labiau hobis – apie tai aš tyrimų nedarau. Laimės ekonomikoje žmonės bando atsakyti klausimą, kas žmogų gali padaryti laimingą iš visų pusių, ne tik ekonominės. Tad eksperimentai atliekami apie labai keistus dalykus. Pavyzdžiui, viename ekpserimente parodyta, kad žmogų daro laimingą, kai jis stebi kitą žmogų, kuris valgo jo pagamintą maistą.

Interviu su mokslininke Agne Kajackaite

Kiek elgsenos ekonomika yra susijusi su psichologija? Kiek Tau reikia ją išmanyti?

Elgsenos ekonomika ir socialinė psichologija yra be galo panašios. Skiriasi tik šiek tiek metodologija ir temos, bet ir šie skirtumai su laiku nyksta. Mums reikia labai išmanyti psichologiją. Darydama tyrimus aš remiuosi tiek elgsenos ekonomikos, tiek psichologijos literatūra. Šiuo metu redaguoju psichologijos mokslinį žurnalą, nors esu ekonomistė.

Skaitėme, jog nuo 100.000 eurų pajamų per metus žmogus nebelabai jaučia pajamų skirtumo įtaką savo laimei ar pasitenkinimui – sakyk, kaip manai kiek šis skaičius – 100.000 – priklauso nuo šalies? Arba – ar priklauso nuo šalies?

Taip, žinoma, tai priklauso nuo šalies. Šis tyrimas rėmėsi Vakarų visuomene. Pačio tyrimo esmė nebuvo surasti tą stebuklingą skaičių, kada jau žmogui gana pinigų. Jo esmė buvo parodyti, kad žmogus yra laimingas, kai jam nebereikia sukti galvos apie pinigus. Jei visą laiką galvosi apie pinigus, nebus laiko džiaugtis kitais dalykais.

Šiandien gyvename vartojimo kultūroje – kaip manai, daugiau laimės atneša vartojimas ar nevartojimas?

Geras klausimas. Manau, kad tiek vartojimas, tiek nevartojimas neša laimę. Ekonomikoje mes sakom, kad mes esam „naudos maksimizuotojai“. Ir kiekvieno iš mūsų „naudos funkcija“ yra kitokia. Vieniems patinka vartot, o kitiems nesinori vartot. Aš esu viena iš tų, kuriems vartojimas teikia laimę. Va, šiandien eisiu į kirpyklą ir „vartosiu“ tą paslaugą ir tai mane džiugina.

Interviu su ekonomikos elgsenos mokslininke Agne Kajackaite

Kaip manai, kiek šiandien socialiniai tinklai skatina žmones meluoti?

Socialinėse erdvėse lengviau meluoti dėl anonimiškumo ir didesnio atstumo (manęs kiti nemato). Be to, tyrimai rodo, kad socialinėse erdvėse netikra informacija (fake news) netgi sklinda greičiau nei tikra informacija.
Netikrais faktais daugiau dalinimasi. Tai šiek tiek gąsdina. Bet nemanau, kad polinkis meluoti socialinėse erdvėse persiduoda į gyvą bendravimą. Gyvame bendravime dingsta anonimiškumas ir atstumas, ir dėl to meluoti tampa sunkiau.

Kaip manai – koks darbo tipas daugiausiai prisideda prie žmogaus laimės? Ir gal galėtum paaiškinti plačiau. Tipai – darbas open office, darbas atskiruose kabinetuose, nuotolinis darbas.

Ar žmogui geriau dirbti open space office ar atskiruose kabinetuose, priklauso nuo asmenybės ir darbo tipo. Pavyzdžiui, mane erzina garsai ir aš open space office išprotėčiau. Kitiems patinka šurmulys ir “veiksmas”. Su kolega prieš pandemiją pradėjom eksperimentą, kuriame specialiai skleidžiame garsus (garsus rašymas klaviatūra, šnekėjimas telefonu, čepsėjimas ir traškėjimas). Pirmieji rezultatai rodo, kad žmonių produktyvumas kognityvinėse užduotyse sumažėja, kai jie yra eksperimente su garsais (palyginus su eksperimentu tyloje). Dėl nuotilinio darbo versus darbo ofise, tam reikia balanso. Visą laiką dirbant iš namų nebelieka spontaniškų idėjų momentų prie kavos. Daug idėjų kyla neformalioje aplinkoje. Tad grįžti į ofisą mums reikės. Sėdėdami atkirai namuose netektume daug inovatyvių idėjų.

Šiandien pasaulis susiduria su dideliu poslinkiu į nuotolinį darbą – gal papasakotum, kokie pagrindiniai iššūkiai susiję su tuo, kaip tai įtakoja žmonių laimę ir pasitenkinimą ir kaip manai ar po pandemijos liksime prie tokio darbo?

Nebus taip, kad mes visa laiką dirbsime iš namų. Bet darbo iš namų bus daugiau nei prieš pandemiją. Tiesiog atsirado supratimas, kad daug darbų gali būti padaryti ir nuotoliniu darbu. Bet ne visi. Seniau atlikti tyrimai rodo, kad apie 2/5 darbo atliekant iš namų produktyvumas ir pasitenkinimas gyvenimu yra aukštas, tačiau peržengiant tą ribą, produktyvumas ir savijauta smunka.

Tyrimas su ofiso temperatūra nuskambėjo visame pasaulyje, o mūsų klausimas – ar rinkdamasi tyrimų temas galvoji apie tai? Kiek tyrimų rezultatai gali pakeisti kitų gyvenimus.

Aš renkuosi temas, kurios man rūpi ir guli ant širdies. Tad pirmoje vietoje yra susidomėjimas tema. Labai šaunu, jei ta tema rūpi ir didelėms žmonių grupėms. Paskutiniais metais stengiuosi atlikti tyrimus, kurie ne tik įdomūs man arba gali būti gerai publikuot akademiniuose žurnaluose, bet ir stengiuosi atlikti tyrimus, kurie turės įtaką žmonių gyvenimams.

Kokios pagrindinės karantino pamokos Tau asmeniškai ir su kokiais sunkumais susidūrei?

Reikia nemesti sportuoti😊 Čia mano pagrindinė pamoka. Gruodžio mėnesį nesportavau ir tai atsiliepė mano savijautai ir produktyvumui. Tad visiems linkiu sportuoti kasdien. Nuotaikos skirtumai pasijaus iš karto! Taip pat išmokau, kad reikia rutinos. Negalima likti visą dieną pižamoje ir dirbti iš lovos arba netyčia atsidurti Netflix darbo metu. Kiekvieną dieną užsirašau dienos planą ir jį vykdau. Netflix pasilieku vakarui😊

Interviu su mokslininke Agne Kajackaite

Viename interviu su Tavimi skaitėme, jog fokusuojiesi į kūno ir sielos tobulinimą. Gal galėtum papasakoti plačiau – kaip tą darai? Tiek su kūnu, tiek su siela.

Kiekvieną dieną sportuoju ir miegu ilgai. Miegas yra be galo svarbus! Sielos tobulinimui daug skaitau ir taip pat lankau psichoterapiją. Žinau, kad Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje psichoterapija yra tabu. Bet aš visiems linkiu išdrįsti ir nueiti į terapiją. Ten išmoksite daug apie save ir pasikeisit į gerąją pusę. Keistis niekada nevėlu.

Kas Tau padeda išlaikyti pusiausvyrą, balansą?

Atleidžiu sau ir kitiems labai greitai už klaidas. Kai galva švari ir nėra pykčio, labai lengva gyventi pusiausvyroje.

  • Eterinių aliejų mišinys įkvėptas miško maudynių Neturime
    17.00 

    Žemiškas kedro, ąžuolo ir juodųjų pipirų mišinys „Shinrin-Yoku“ įkvėptas japoniško miško maudynių ritualo. Earl of East sukūrė produktų liniją Tavo SPA laikui namų vonioje, o šis kvapas būtent įkvėptas japonų ritualo – vaikščiojimo po miškus, kuris teikia nusiraminimą, atsipalaidavimą, turi įvairiausių teigiamų psichologinių ir fiziologinių savybių.

    10 ml Skaityti daugiau

Nemokamas siuntimas nuo 50 eur