Interviu su Jūrate – moterų coachere ir Qoya mokytoja – antra dalis

Praeitame interviu su Jūrate nagrinėjome kelis pradinius klausimus apie ją – kaip ji tapo tuo, kuo yra, kas yra Qoya – jį galite paskaityti nuorodoje. O šiandien plačiau ir daugiau apie moteris – kokie yra mūsų iššūkiai šiandien, ką mes galime su jais nuveikti, iš kur jie kyla, kokius pratimus rekomenduoja Jūratė norint pradėti labiau mylėti save ir save priimti.

Pirmoji interviu dalis šioje nuorodoje.

4. Kaip manot, kokie didžiausi moterų iššūkiai šiandien?

Manau, šiandien didžiausi moters iššūkiai yra vidinis nerimas, giliai įsišaknijęs įprotis įtikti, patikti, prisitaikyti, statyti kitų poreikius pirma savęs ir didžiulis tarpusavio nesusišnekėjimas bei įtampa. Ryšio ir bendravimo su kūnu nebuvimas, moteriškos “ligos”, seksualinio potraukio išnykimas, jausmingumo ir seksualumo imitavimas pagal suaugusiųjų video – kas yra šviesmečiai nuo tikros, realios moters fiziologijos, biologijos ir Sielos reikmių. Ar jūs žinote, kad į moters seksualumą visiškai nebuvo kreipiamas dėmesys? Net anatomine, fiziologine prasme? Visi tyrimai buvo daromi su vyrišką lytį turinčiais asmenimis ir buvo daroma išvada, jog moterų seksualumo potyris yra praktiškai toks pat kaip ir vyrų. Absurdas, žinau. Šiai dienai gal kokie dešimt metų (ar mažiau), kuomet mokslas, medicina nutarė, jog verta tirti ir stebėti, atrasti moterų skirtumus šiose begalo svarbiose srityse. Juk seksualinis ryšys poroje yra ir gali būti labai stiprus dvasinis potyris.

Taip jau susiklostė, kad moteris yra giriama už jos pasiaukojimą kitiems, už jos dosniai skiriamą laiką kitiems, už jos nuolatinį rūpestį kitais, už jos nemigos naktis dėl kitų – žodžiu visos tos “moteriškos” savybės, kurios dar po šiai dienai iškeliamos kaip vertybės moterų susibūrimuose. Kaip sakė Gabor Mate, yra tikimasi, jog moteris visuomenėje neš ne tik savo, bet ir visos šeimos emocinius išgyvenimus. Iškreipta realybė. Taip, tiesa, jog gamta ir hormonai sudėliojo, jog moteris yra gyvybės davėja, o taip pat hormonas estrogenas mus veda prie didesnio ryšio kūrimo, bet tai nereiškia, jog moteris turi nešti atsakomybę už partnerio, tėvų, vaikų emocijas ir likimus. Per didelė kaina ir nereikalinga našta. Šiai dienai manoma, jog dėl neįmanomai didelės moterų emocinės atsakomybės (kurią užkrauna visuomenės požiūris), moterys serga autoimuninėmis ligomis santykiu: 3:1 lyginant su vyrais (Gabor Mate “When The Body Says No”). Kaip ir minėjau, didele dalimi “nesuvirškintos”, neišgyventos ir neišjaustos emocijos niekur, nedingsta, jos transformuojasi į fizinę išraišką.

5. Kodėl mes taip nutolstame nuo savo vertybių ir to, kas iš tiesų mums pačioms svarbu?

Nutolti nuo savo vertybių, deja, esame mokinamos nuo pat gimimo ir ne todėl, kad kažkas nori mums pakenkti, tiesiog sistema, kurioje mes gyvename ir funkcionuojame iškėlė kitus prioritetus, kurie visiškai nesusiję su tikra žmogiška laime. Ką turiu omenyje, sakydama sistema – kuomet pardavimai buvo pradėti kurstyti ir orentuoti ne į tai, ko mums reikia, o į tai, ko mes norime. Galbūt sakysite ir kas čia tokio? Deja, norai yra niekuomet nesibaigiantys, o tai, kad juos vis išpildytumėme, turime daug dirbti. Ir tuomet gaunasi, jog dirbame ne tam kad Gyventume, bet gyvename tam, kad dirbtume. Produktyvumas, efektyvumas, greitis, skuba, užimtumas, laiko neturėjimas, nuolatinis bėgimas, įtampa, stresas, nerimas, augimas karjeroje – vis daugiau ir daugiau. Juk visai nesenai buvo laikas, kad pasakymas esu begalo užimta buvo it statusas visuomenėje, kad darai kažką gero ar reikšmingo. Intelekto iškėlimas ir tūkstančiai mokymų, kaip būti geriausia ir pasiekti, ko nori – užvedė mus į, atrodo, nesibaigiančius labirintus. O laimės, vidinės ramybės, žaismingumo, pilnatvės jausmo kaip ir nesuteikė. Lengviau yra dairytis aplinkui, tikintis kažko tokio, kas iš tiesų pakeis gyvenimą ir va tuomet – va tuomet, būsiu laiminga. Apgaulė. Ir kuomet lyg ir atsibundame iš šito įsitikinimų rūko, tuomet prasideda vienas iš sunkiausių, bet, ko gero, labiausiai apdovanojančių kelių – suvokimas, kad laimė jau yra čia ir dabar, kad visi atsakymai ir visi lobynai glūdi viduje. Dažnai girdime apie tai, lyg ir suprantame, tik va, kaip tai atnešti į rutininę kasdienybę, kaip ne tik kalbėti, bet kaip gyventi vedinai vidiniais lobiais – tai yra darbas, kartojimas, praktika, disciplina.

Gyventi pagal vidines vertybes dažnai reiškia nepritapti prie to, kas yra “normalu” mūsų visuomenėje; sakyti “ne” kuomet tikrai nenori ir sakyti “taip”, kuomet tikrai labai norisi; nebijoti siekti to, kas tau svarbu, nesidairant aplinkui ir nelaukiant kitų patvirtinimo, jog šitas sprendimas yra geras. Dažnai iš tiesų yra paprasčiau ir daug lengviau tiesiog vesti “normalų” gyvenimą. Tuomet bent jau nėra rizikos kažką supykdinti ar pasirodyti neįdomiai, keistai, “kvailai”. Bet širdis, Siela, dažnai budina ir budina per vidinius nepasitenkinimo jausmus, per suirzimą ir mintis, na kodėl aš negaliu būti laiminga? Ogi todėl, kad gyvename ne savo, ne savo vertybėmis grįstą gyvenimą, o “normalų”, “kaip ir visi” gyvena gyvenimą, lyg ir renkamės likti status quo, nepatogiai patogioje komforto zonoje.

Susumuojant, nėra blogo ar gero pasirinkimo gyvenime, ar gyvename pagal vertybes ar ne, viskas yra gerai, taip kaip turi būti. Nenoriu jokiu būdu pasakyti, jog vienas kelias yra geresnis ar aukštesnis nei kitas. Tiesiog jei gyvenimas nėra nuspalvintas smalsumu, vidiniu gerumo pajautimu, meile, augimu, nuostaba, galbūt ir yra momentas stabtelėti ir savęs paklausti ar tai yra gyvenimas, kurį aš gyvenu ar daugiau vykdau kažkokią išmoktą programą? Koks atsakymas bebūtų, viskas yra taip kaip turi būti, nei geriau, nei blogiau.

6. Kaip padedate moterims geriau jaustis savo kūnuose?

Labai įdomus klausimas. Neturiu recepto ar programos, kadangi kiekviena moteris yra išskirtinė ir unikali. Sakau tai ne tik kaip įkvepiančią frazę, bet unikalumas slypi kiekvienos moters išgyventame gyvenime, vaikystėje, santykiuose, požiūryje į save ir į pasaulį, nervinės sistemos galimybes, meilės ir savęs priėmimo potyrius bei santykį su savo kūnu. Įdomu tai, jog “problemos” yra praktiškai vienodos, na o jų priėmimas ir darbas su jomis, yra labai individualus.

Didžiausia tiesa, kuri lydi visą tapusavio santykį sesijų metu yra ta, jog kiekviena moteris turi atsakymą į savo klausimus, taigi aš nesu mokytoja ar “viską žinanti” ir duodanti atsakymus. Įsivaizduokite, kad aš sėdžiu šalia jūsų, kaip bendrakeleivė, kuri buvo pakviesta, trumpam, į turtingą jūsų vidinį pasaulį. Aš nežinau, kas jums yra geriau ir net nebandau apsimesti žinanti, tai būtų didelė nepagarba jūsų energijai, bet ką aš darau – esu ypatingai gera klausytoja ir stebėtoja, ir klausimais ar judesio praktika galiu vesti jus žvilgtelėti ten, kur galbūt nenorėjote žiūrėti ar jausti, o galbūt jūsų mintys vis vesdavo jus toliau nuo tų vietų.

Meilės sau auginimas yra pagrindinė praktika. Santykio su kūnu atkūrimas per pojūčių atradimą, judesį, meditaciją, pokalbį. Saugumo santykyje buvimas atveria daug galimybių žvilgtelėti į save giliau. Mes niekuomet negalėsime pakeisti savo santykio su kūnu ar, apskritai, įgyvendinti bet kokį pokytį, jei nesijausime saugios viduje. Dažnai moteriai būna keista girdėti apie saugumą, nes, atrodo, žinoma jaučiuosi saugi, nėra karo ir panašiai. Nervinė sistema yra daug sudėtingesnė ir spalvingesnė nei tiesioginės grėsmės. Man pavyzdžiui, pasiketęs mano vyro balso tonas, duodavo signalą jaustis nesaugiai. Aš to net nepastebėdavau, todėl, kad tai nebuvo trauma ar nerimas. Bet mano nuotaika pasikeisdavo, mano elgesys ir reakcijos – taip pat. Štai jums ir nesaugumo jausmas. Kuomet aš pradėjau tai stebėti ir suteikti savo protui informaciją, jog aš esu saugi (protas nemato tikros situacijos, jis yra uždarytas tamsioje galvos dėžėje), aš sugebėjau atskirti mano vyro pasikeitusį balso toną nuo pavojaus mano sistemai signalo. Mūsų nervinė sistema yra neišsemiami lobiai ir išmokti jos kalbą (o ji kalba pojūčiais, tik tuomet mintimis ir emocijomis bei vaizdinais), yra didžiulė dovana sau, šeimai, vaikams.

Taigi geriau jaustis savo kūne galime tik labiau pažindamos save. Ir ne tiek per minčių ir proto filtrą (taip vadinamą top-down, iš viršaus į apačią metodą), o pradėdamos mokintis kaip kalba mūsų kūnas, mūsų pirminę kalbą. Ir žinoma, sesijos metu mes prisiliečiame prie žemėlapio, prie nuorodų, na o teritoriją moteris tyrinėja pati savo kasdieniame gyvenime, kiekvienu gyvenimo momentu. Todėl nėra stebuklingų mokytojų, knygų, kursų – tai yra kiekvienos mūsų darbas, kiekvieną mielą dieną ir didelis smalsumas pažinti save. Ar gali būti geresnis universitetas šioje žemėje?

7. Kokius tris pratimus ar užduotis duotumėt moterims, kurios šiandien nori pradėt kažką daryt link didesnės meilės sau ir savęs priėmimo?

Man patinka dalintis pratimais, kurie veikia. Pratimais, kurie atrodo tokie paprasti – lyg ir per paprasti, tačiau genialumas slypi paprastume, kaip sakė Paulo Coelho. Šitie trys pratimai gali atrodyti keisti ir kitokie, bet rezultatus aš garantuoju. Jei darysite ir darysite juos dažnai, disciplinuotai ir nebūtinai dėl kažkokio konkretaus tikslo, tačiau besimėgaudamos procesu ir kūno pojūčiais – pokyčiai tikrai bus. Mėgaukitės laiku sau!

1. Šokti bent keturis kartus per savaitę, pradžioje geriausiai – kas dieną. Pasirinkti keletą dainų, kurios “skamba” kviečiančiai ir – šokti. Aš per savo patirtį atradau, kad trys dainos mane atveria labiausiai. Tai yra viso apie devynias minutes jūsų laiko per dieną. Įmanoma, taip? Mano laikas sau atrodo taip: turiu susikūrusi grojaraštį dainų. Užsimerkiu, giliai įkvepiu, pajaučiu pėdas ant žemės ir paleidžiu muziką. Šokis nėra standartinis judesys pagal man pažįstamą ir visuomet tą pačią choreografiją, tai yra – judesiai nėra tie patys, nėra suplanuoti ir kartojami diena iš dienos. Kūnas veda, kūnas kalba. Jei jūs žiūrėtumėte iš šono, kuomet aš judu, jūs kartais net nesuprastumėte, kad tai gali būti vadinama “šokiu”. Būna dienų, kuomet mano kūnas vos vos juda. Būna dienų, kuomet mano kūnas šėlsta. Tai nėra išgalvotas ir suplanuotas procesas, tai yra giliai įkūnyta (iš kūno/ kūne) praktika. Šitas gilesnis ryšys su kūnu ateina per kasdienį kartojimą, kasdienį ryšio kūrimą. Dešimtmečiais, o gal ir daug ilgiau, buvome mokomos gyventi galvoje, intelektas buvo aukštinamas, protinės žinios ir informacija – garbimana, na o kūnas kaip ir egzistuojanti, tačiau nereikšminga detalė šitame buvime.

Šitas pratimas parodo mums apie save labai daug, jei esame atviros girdėti ir mokintis – iš savęs. Garantuoju, jog suksis minčių vijurkas: ar darau gerai, ar čia taip reikia šokti, šita daina kokia nesąmoninga, ne nesuprantu šito reikalo, ai geriau nešoksiu, vistiek nieko aš nejaučiu ir taip toliau. Lobių lobiai, pabandykite! Ir vidinis nenoras šokti ir milijonas priežasčių kodėl geriau to nedaryti, atidėti rytdienai – istorijos atsivers prieš jūsų akis. Aukite, smalsaukite, pažinkite.

2. Daugiau sėdėti ant žemės, ant kilimo ir mažiau ant minkštų, patogių paviršių. Keistas patarimas? Žinau. Bet veiksminags.
Moterys yra dažnai užstrigusios nuolat verdančioje galvoje, mintyse, ten kažkur aukštai ir per mažai įkūnija pilvą, dubenio sritį, klubus. Įdomu tai, kad nėra lietuvių kalboje gražių išsireiškimų moters dubens sričiai įvardinti. Kažką sako ar ne apie mūsų požiūrį? Dubens sritis – ypatingai medicinis apibūdinimas. Moters pilvo sritis yra didelės energijos šaltinis. Energijos, fizinės sveikatos (hormonai), vaisingumo visomis prasmėmis, saviraiškos ir jutimo, kad aš priklausau šioje žemėje vieta. Aš pastebiu, jog kuomet mes jaučiamės namuose savo kūne ir kuomet išmokstame girdėti savo pilvą, klubus – sritį žemiau bambos, tuomet mes pajudame nuo aukos ir pasiaukojančios, gyvenančios tik dėl kitų, bandančios įtikti ir patikti, bandančios gyventi pagal kitų standartus į unikalią, įdomią, savitą moteri, kuria esame iš tiesų. Dažnai tai yra bauginantis procesas, bet, mano manymu, tai yra tai kodėl mes ir esame šitoje nuostabioje žemėje.

3. Savimasažas su sausu šepečiu (angliškai: dry brushing). Labai nesiplėsiu, nes, ko gero daug kas girdėjote ir galima rasti daug informacijos internete, bet tai yra vienas iš efektyviausių būdų skirti laikq sau: liečiant save, masažuojant savo kūną. Limfos sistema yra neįtikėtinas stebuklas kūne. Limfa juda lėtai, ši sistema neturi pompos, kuri jei pagelbėtų judėti ir todėl savimasažo procedūra yra didelė dovana sau ir savo sistemai. Krūtų sveikata, organų sveikata, gražesnė oda ir geresnė nuotaika – tik keletas savimasažo dovanų. Svarbu šią procedūrą atlikti lėtai, ir kiek įmanoma būti čia ir dabar, kūne, o ne bėganšiose mintyse apie vakaro planus ar rytdienos darbus.

Ačiū už nuostabų interviu, Jūratei!