Kaip įveikti perdegimą?

Visų pirma, mes ne psichologės ir ne psichiatrės – jei jauti, kad tiesiog draugiško ir kūrybingo patarimo Tau gal ir neužtenka, nesivadovauk mumis, o kreipkis pas specialistus, kurie Tau tikrai padės.

Tačiau jei jauti, kad ir pati gali susitvarkyt, nori pabandyti, tada čia rasi kelių žingsnių planą – kaip pabandyti pagerinti savo savijautą, nuotaiką, psichologinę būklę ir išgriebti save kaip Miunchaunzenas – už plaukų iš duobės:)

1. Pačios TEN buvome. Kai blogai. Nieko nesinori. Kai niekas nebeveža. Geriausia paros dalis – miegas. Kai atrodo, kad taip bus…mažų mažiausiai visada. VISŲ PIRMA, ką turi padaryti – vėl tapti suaugusia. Suagusia nuostabia moterim, kuri gali daryti veiksmus, priimti sprendimus. Taigi, priimi sprendimą, kad Tau…šikna (labai atsiprašom už šį žodį) ir kad imsiesi veiksmų, kad tą pakeisti. Sudėtingiausia dalis turbūt ir yra – pripažinti problemą ir tai, kad ji yra išsprendžiama, bei rasti noro ir jėgų kažką keisti.
2. BENDRAUTI – atnaujinti bendravimą. Ir atsirinkti žmones – iš tiesų tiesiog pagailėk savęs ir rinkis tuos ir tas, kurios paguos, supras, kurios, tikėtina, yra toje pačioje situacijoje ar joje yra buvusios (buvę), kurios tiesiog yra geros klausytojos, kurioms tu rūpi. Nesirink tų, kurioms visad viskas sekasi, kurios iki galo nėra atviros, kurios sumenkins Tavo savijautą – tiesiog, pabūk priekabi ir išranki ir atsirink, kam nori padėti galvą ant peties. 
3. RASTI SAU LAIKO –  absoliučiai tobula būtų jei rastum laiko bent mini atostogom, kad ir savaitgaliui – viena, su drauge ar su mama, bet vėlgi, žinom, kad kartais ‘atsitinka gyvenimas’ ir tų mini atostogų iš niekur neiškasi, vėlgi nestumk savęs gylyn į duobę – „kaip blogai, aš neatsigausiu, negaliu išvažiuot atostogų, nieko nebus” – buvom ir šitam mąstyme – grįžk prie pirmo punkto – Tu esi suaugusi nuostabi moteris, kuri gali rasti sprendimą šitoje situacijoje. Juolab, kad atostogos, jei po jų Tu grįši į tą patį buities chaosą, nedaug ir padės. Tad sėsk ir susidėliok, kada gali būti Tavo laikas sau – gal anksčiau atsikėlus ryte, gal vyrui grįžus namo, gal per pietų pertrauką, gal prieš pasiimant vaikus, gal po vaikų pamokų – kai mums atrodo, kad neturim laiko, pagalvojam kiek to laiko turi kokia prezidentė ir smegenų mikrochirugė – ir kažkaip net ir jos spėja. VERTINK net ir nedaug, 15, 20 minučių, tiesiog sąmoningai tuo momentu save stabdyk nuo ekranų, nuo buitinių minčių, nuo problemų sprendimų – mokykis sąmoningumo. Bet atrask sau laiko kasdien ir tai bus ilgalaikis sprendimas, kad ir mažais žingsneliais.
4. RINKTIS SVEIKUS ĮPROČIUS –  nenorim čia labai agituoti už sveiką maistą ir sportą, bet jie iš tiesų veikia. Pasivaikščiojimas gamtoje iš tiesų veikia. Alkoholio mažinimas iš tiesų veikia. Kavos mažinimas iš tiesų veikia (Milda neseniai buvo patekusi į kavos gėrimo maratonus – būtent dėl padidėjusio jautrumo teko mažinti būtent kavą, juk atrodo tik dar labiau susikaupsi ir truputį atsigausi, toks malonus ritualas, o pavargusiems, nervingiems žmonėms tai tik dar paaštrina problemą). NEužkandžiavimas vakare iš tiesų veikia. Daugiau daržovių ir geresnis virškinimas iš tiesų veikia. Ir mes nekalbam apie dietas, mes kalbam apie sveiką maistą ir judėjimą kasdien (užteks pasivaikščioti).
5. IŠBANDYTI SAVISTABOS PRAKTIKAS – dienoraštis, o gal laiškai sau, prisiminimų rašymas, dėkingumo žurnalas – o kodėl ne? Vienos praktikos veikia vienu gyvenimo laikotarpiu, tačiau galbūt visai neveiksmingos kitu, tad jei praeityje visai nepasiteisino dienoraštis (kas nebandė jo rašyti paauglystėje ar vaikystėje?), nereiškia, kad jis nepadės šiandien. Tik vėl grįžtam į pirmą punktą – esi nuostabi suaugusi moteris – dienoraštis gali iš tiesų tapti pasiguodimo, nuovargio, nuoskaudų, pykčio išsiliejimo erdvė, bet pasistenk bet įrašų pabaigoje susikoncentruot į tai, kas gera, kas gero nutiko tądien, ką nuostabaus Tu turi, o gal tiesiog kaskart išsiliejusi ant popieriaus galų gale parašyk „IR TAI PRAEIS”. 
6. APSILANKYTI PAS PSICHOLOGĘ –  esam minėjusios, bet ir dabar prisipažinsime, mes abi lankomės pas psichologę. Atskirai, žinoma. Nors gal smagu būtų ir kartu:)) Psichologės ir psichologai nėra psichiatrai, jie dirba ne su psichinėmis ligomis sergančiais, o su  sunkumais susiduriančiais žmonėmis. Juolab, kad galbūt Tu nepakankamai rimtai vertini savo situaciją ir Tau iš tiesų reikia rimtos pagalbos. Mums tai yra puikus būdas po truputį atsikratyti kompleksų, nuoskaudų, keisti požiūrį, susidoroti su įvairiom situacijom, santykių krizėm ir nuosmukiais gyvenime. Pabandyk. Tiesiog.
7. BENDRADARBIAUTI SU PARTNERIU – o gal kitu artimu žmogumi. Pasidalink savijauta. Rūpesčiais. O tada pradėk dalintis darbais ir atsakomybėm. Priimam situaciją, kad dabar yra blogai ir tiesiog, velniop visas perfekcionizmas, dalinamės buitimi po lygiai arba, kadangi Tau dabar blogai, vyras tegu paima daugiau buities/vaikų/reikalų/pirkinių/darbų. Patikėk – pasaulis nesugrius, o dar ir Tave pradės labiau vertinti. Jeigu partnerio nėra – gal yra kitas artimas žmogus, kuris Tave palaikytų ir Tau padėtų? Gal gali vaikus užimti būreliais ir tada turėt savo laiko? Gal gali keistis vaikais su drauge? Vieną vakarą Tu pažiūri, kitą ji. Gal gali kažkur pataupyti, bet susirasti auklę bent 1-2 valandoms ir net nebūtinai kasdien.. Rask sau palaikymo. Tu jo verta. 
8. LEPINTIS –  karšta vonia, kvepiantis dušas, jaukus vakaras su žvakėm, pasivaikščiojimas, masažas, malonus kūno kremas, veido kaukė, skani arbata, maistas į namus (ar į lovą), seniai matytas ir žiauriai patikęs filmas, žygis dviračiu, muzika, šokiai, kai niekas nemato, susitikimas su drauge, meditacija, treniruotė – tik Tu save pažįsti, Tu žinai, kada jautiesi gerai, kas Tave atgaivina, mes galime spėlioti, bet Tu žinai geriausiai. O jei nežinai, pamiršai ar seni būdai nebeveikia – bandyk:) grįžtam prie pirmojo punkto – Tu esi nuostabi suaugusi moteris ir gali pakeisti šią situaciją.