Straipsnis be pradžios ir pabaigos. Manau, kad tai tokia plati tema, tokia plati, kad jos tikrai vienu straipsniu neaptarsi, bet bandysiu išskirti kelias dalis, kurias žiūrint iš savo praktikos galėčiau pažymėti kaip labiausiai prisidedančias prie žmogaus laimės.
POŽIŪRIS IR PSICHOLOGIJA
Mes esame tėvų genų mišinys, mes gimėme savo šeimose ir užaugome jose (ar su kitais žmonėmis), turėjome tam tikrus draugus, mokėmės tam tikroje mokykloje, turėjome tam tikrus mokytojus, mums atsitiko kažkokie dalykai ir visa tai, visi šiti faktoriai mus įtakojo, formavo mūsų požiūrį į pasaulį. Mes jį matome arba labai gražų, arba nelabai, žvelgiame arba pozityviai, arba pesimistiškai.
Kai ateina suvokimas, kad aš galvoju tai, ką galvoju, iš dalies dėl viso šito mišinio faktorių, ateina išsilaisivinimas ir supratimas, kad tai galima pakeisti. Ne per dieną. Dažnai net ne per metus. Mažais žingsneliais. Bet tikrai įmanoma. Tam galima pasijungti įvairius dalykus – lankymąsi pas psichologą, psichologinių knygų skaitymą, meditaciją, sąmoningumo praktikas, galima keisti gyvenimą iš esmės – keisti darbą ar profesiją, keisti draugus. Galima rasti užuovėją religijoje, kur išmoktum dėkingumo. Bet pradžių pradžia suvokti, kad tai, kaip matau pasaulį, tėra mano matymas ir jis gali keistis.
PRASMĖ
Pasirodo, kad laimingesni yra tie žmonės, kurie giliai tiki – nesvarbu kokia religija, tačiau matantys gilesnę prasmę gyvenime jaučiasi laimingesni. Prie šio punkto pridėčiau ir dėkingumą – dėkingi žmonės yra laimingesni. Mokantys pasidžiaugti mažais dalykais kasdien, mokantys džiaugtis savaime suprantamais ar nesikeičiančiais dalykais (kaip šeima, namai) yra laimingesni. Gal religijos taip greit neprisipratinsi, jei esi netikintis žmogus, tačiau gali pabandyti skaityti kad ir Lietuvos kunigų (Toliato, Lyrio) parašytas knygas – jos priverčia bent trumpam sustoti. O praktikuoti dėkingumą apskritai yra nesudėtinga.
SANTYKIAI
Eilė tyrimų (ir labai ilgamečių) rodo, vienintelis ir pagrindinis bendras ir pastovus vardiklis žmonių laimėje yra turtingi ir kokybiški santykiai. Žmonės, gyvenantys glaudus ryšius palaikančiose bendruomenėse, yra laimingesni. Žmonės, turintys šiltus santykius su savo šeima, giminaičiais, turintys draugų, yra laimingesni. Žmogus evoliucionavo kaip socialinis „gyvūnas” – natūralu, kad laimė kyla iš bendravimo, žinojimo, kad turi palaikančią aplinką.
GYVENIMO BŪDAS ir APLINKA
Skubėjimas, įtemptas darbas, ilgos darbo valandos, netinkamas miego ritmas, toksiški santykiai, nepatinkantis darbas, sėdimas laisvalaikis, gyvenimas mieste,… Visa tai tikrai neprisideda prie gyvenimo harmonijos, pilnatvės, laimės. Prisimink, kaip jautiesi skubėdama (-as), skubindama (-as) vaikus, galvodama (-as), kad vėluoji – pagalvok, kiek tokio jausmo turi savo kasdienybėje. Kiek bendrauji iš mandagumo, kiek jautiesi išsunkta (-as), kaip dažnai kartojasi nemiga, kiek mėgaujiesi darbu, kaip dažnai grįžus namo tiesiog leidi laiką ant sofos prie ekrano (žiūrint TV) ar su ekranu (keliaujant telefone socialiniuose tinkluose). Buvimas gamtoje be galo prisideda prie ramybės.
MITYBA IR JUDĖJIMAS
Užtenka perskaityti straipsnį ‘Laimės hormonai‘, kad geriau suvoktum, jog laimė nemaža dalim priklauso ir nuo sveikesnių mitybos ar judėjimo įpročių. Judant, valgant sveiką maistą, gaminasi laimės, gero jausmo, pilnatvės jaumo hormonai, kurie labai stipriai prisideda prie mūsų savijautos. Daugiau skaityk straipsnyje.
