Nerimo sutrikimų tipai

Mums įprasta sakyti – nervuojuosi. Mes mokyti tiesiog visas neigiamas emocijas kažkur nukišti, nuneigti ir neanalizuoti. Tačiau iš to kyla labai daug problemų – gali sutrikti sveikata, miego ritmas, pablogėti santykiai šeimoje ar darbe, suprastėti savijauta, padažnėti nuotaikų kaitos bei kita – tad save pažinti, dirbti su savo vidumi šiandien turėtų būti savaime suprantamas dalykas. Daugiau apie tai, kas yra nerimas gali perskaityti straipsnyje – kas tas nerimas? Taip pat mūsų tinklalapyje rasi informacijos ir kaip atpažinti nerimą. O šiame straipsnyje gali susipažinti su nerimo tipais, išskiriamais Amerikos Psichologų asociacijos:

Socialinis nerimas

Žmogus ypač jaudinasi bendraudamas su kitais žmonėmis, stengiasi vengti socialinių situacijų, nepatogiai jaučiasi didesnėse kompanijose ar su nepažįstamais žmonėmis. Prakaitavimas, padažnėjęs pulsas, išsausėjusi burna, suprastėjęs susikaupimas, drebantis balsas – tai ir daugiau yra socialinio nerimo požymiai, daugiau apie jį – nuorodoje.

Generalizuotas nerimo sutrikimas

Kai nerimo lygis labai aukštas, nerimaujama dėl smulkmenų, jaučiama labai didelė įtampa. Turbūt bendriausias nerimo sutrikimas, kai nerimauja dėl įvairiausių dalykų, norima pasiruošti įvairiems neigiamiems įvykiams „užbėgant jiems už akių”. Kartais prasideda nerimas dėl nerimo. Jausmas lyg negali nustygti, nuolat turi kažką veikti, nuolatinis nuovargis, irzlumas, įsitempę raumenys, kartais nekontroliuojamos emocijos, miego problemos – gali būti šio sutrikimo simptomai.

Obsesinis – kompulsinis nerimo sutrikimas

Toks sutrikimas, kai užvaldo nuolatinės, obsesinės mintys ir/arba elgesys. Toks elgesys kaip dažnas rankų plovimas, skaičiavimas, tvarkymasis, kokios nors frazės sakymas ir pan. – daromas siekiant sumažinti nerimą. Toks elgesys tik trumpam sumažina nerimą, tačiau apskritai sutrikimo sutikrai negydo ir nerimo ilgajam laikotarpyje nemažina. (beje, pastaruoju metu klasifikuojamas jau nebe kaip nerimo sutrikimas)

Panikos sutrikimas

Netikėta ir stipri užplastanti baimė, gali prasidėti dėl kažkokio stimulo arba ir be jo. Gali būti juntamas krūtinės skausmas, galvos svaigimas, dusulys bei kiti fiziologiniai simptomai. Panika gali prasidėti ir be jokios rimtos priežasties. Panikos atakos nebūtinai reiškia panikos sutrikimą. Panikos sutrikimo simptomai: didelis baimės jausmas, krūtinės skausmas, jausmas lyg tuoj numirsi ar ištiks širdies smūgis, prakaitavimas, pykinimas, galvos svaigimas bei kiti. Žmonės, kuriuos ištinka panikos atakos, pradeda nerimauti ir bijoti, kad juos ištiks panikos ataka visiškai netinkamu metu ir netinkamoje vietoje, tai kelia dar daugiau įtampos.

Potrauminio streso sutrikimas

Sutrikimas, išsivystantis po stipriai sužeidusio ar traumavusio įvykio.

Skirtingi šaltiniai pateikia skirtingą statistiką, tačiau spėjama, kad su nerimo sutrikimais susiduria nuo 4 iki 15 procentų žmonių. Labai svarbu, kad žmonės nesiimtų savigydos – jei manai, kad juntamas nerimas jau yra per stiprus, įtari nors vieną iš sutrikimų – kreipkis pas šeimos gydytoją ar psichologą. Rūpinkis savimi.

Nemokamas siuntimas nuo 50 eur