Savivertė. O kas tai yra?

Visi psichologiniai dalykai dabar taip ‘ant bangos’. Pilnas internetas įvairiausių seminarų – kaip save motyvuoti/kaip tapti geresniu lyderiu/kaip padidinti savivertę ir etc. O mes už tai, kad prieš kažką darydamas, visų pirma turi suprasti, kas tai yra ir kaip tai veikia. Tada ir pokyčiai tampa labiau suprantami ir lengviau įgyvendinami. Nes jei kažką darysi tik dėl to, jog draugė taip daro ar dėl to, jog tokia mada – tai bus tiesiog vienkartinė užgaida. Daryti reikia sau ir dėl savęs.

Tai gi. Savivertė – kas tai yra? Jau pats žodis sufleruoja, kad tai yra savęs vertinamas. Iš esmės, tai yra mano nuomonė apie mane, apie tai, kiek aš save vertinu – ne pinigine išraiška, bet nauda pasauliui ir aplinkiniams. Ar aš manau, kad aš kuriu vertę? Ar aš manau, kad aplinkiniams geriau, jog esu toks aš? Ar aš esu naudingas?

Ir kodėl dabar savivertė tokia svarbi? Juk iš esmės, tai tik mano nuomonė. Tačiau tai, ką aš galvoju (ir kaip vertinu) save, paveikia ir kitas mano gyvenimo sritis – asmeninius santykius, šeimą, darbinę veiklą. Iš esmės – beveik visą mano gyvenimą. Tai gi, jei noriu gyventi kokybiškai, ir laimingai, ir prasmingai – turiu ir save vertinti atitinkamai. Ir kalbant apie savivertę, ji turi du polius – du galutinius kraštus – didelė/teigiama savivertė ir maža/neigiama savivertė. Kaip atpažinti?

Didelę/teigiamą savivertę turintis asmuo:

• pasitiki savimi
• yra optimistiškai nusiteikęs
• yra emociškai išsilavinęs (žino ir priima tiek savo teigiamas, tiek neigiamas emocijas)
• turi gerą savikontrolę
• pasitiki kitais žmonėmis
• daro klaidas ir iš jų pasimoko (iš esmės – nebijo bandyti, daryti ir suklysti), dėl nesėkmių nekaltina kitų žmonių
• suvokia savo asmeninius pranašumus (kur aš esu stiprus, ką gebu geriausiai)
• geba spręsti iškilusias problemas
• sugeba pasakyti „ne”

Ir dar daug panašių savybių. Iš esmės – didelę ir teigiamą savivertę turintis žmogus yra stiprus žmogus, kuris gerai suvokia save individualiai ir santykyje su aplinkiniais. Su tokiu žmogumi gera ir saugu būti – jis nekuria problemų, nežemina kitų, nebijo veikti ir suklysti, ir jaučia atsakomybę tiek už save, tiek už savo gyvenimą. Jis tiesiog žino savo vertę.

Tuo tarpu mažą/neigiamą savivertę turintis asmuo:

• nepasitikėjimas savimi ir savo jėgomis
• baimė rizikuoti
• pesimistiškas požiūris
• priklausomybė nuo kitų žmonių (nemoka būti vienas, bijo priimti sprendimus – leidžia spręsti kitiems)
• dėl klaidų kaltina kitus
• nemoka iš savęs pasijuoti ir nuolat bijo, kad iš jo tyčiojasi, jį apkalba
• požiūris „niekas manęs nemyli ir niekam aš neįdomus”
• žemas emocinis išsilavinimas – klaidingai supranta kitų žmonių emocijas, bijo savo „nepatogiųjų” emocijų ir nemoka jų tinkamai išreikšti

Galima vardinti ir vardinti, bet iš esmės, žmogus, kurio savivertė yra maža/žema, dažnai nesupranta savo išskirtinumo, ir nesuvokia savo stipriųjų pusių. Jis nori būti toks, kaip dauguma (ar jo įsivaizduojamas lyderis, ar draugas, ar etc.). Jis nuolat lygina save su kitais, ir vis atranda savo netobulų ir blogų pusių. Jis jaučiasi nevertas, negalintis kažko padaryti, nesugebantis – tiesiog netobulas ir ne toks kaip kiti – geresni už jį. Ir čia tai tampa uždaru ratu – kuo žemesnė savivertė, tuo blogiau apie save galvoji, ir tuo savivertė mažėja. Šalia tokių žmonių nejauku būti – jie neatrodo nuoširdūs, dažnai bijo atsiskleisti ir parodyti tikrąjį save, kartais net žemina kitus (taip mėgindami pasijausti aukštesniais ir viršesniais).

Tad, savivertė yra labai svarbi mūsų gyvenime. Na, ir dabar ką daryti?? O apie tai, ką gi reiktų daryti/galvoti, kad padidintume savo (ir savo vaikų) savivertę – skaityk mūsų kitame straipsnyje 🙂