Sveikas ir nesveikas nerimas

Kuo naudingas nerimas?

Kiekviena emocija, kurią patiriame, yra svarbi ir reikalinga. Evoliucijos eigoje viskas, kas nepadeda, tikrai buvo prarasta – liko tai, kas mums labai reikalinga. Nerimas yra puikus mechanizmas mobilizuoti fizinę ir psichinę energiją kokiam nors tikslui pasiekti. Dažnai tikslas būna apsisaugoti nuo kokios nors matomos ar nuspėjamos grėsmės. Nerimas padeda įsitempti lyg spyruoklei prieš startą ir pasiekti geriausio įmanomo rezultato, puikiai pasirodyti pardavimų pristatyme arba sudainuoti konkurse. Dažnai šį jausmą taip ir vadiname – priešstartiniu jauduliu. Jaučiame sutankėjusį širdies ritmą ir kvėpavimą, nedidelį nerimą ar drebulį rankose ir kojose, į raumenis priplūsta daugiau kraujo (tai galite jausti ir kaip pilantį karštį, ir kaip šaltį), gali džiūti burna. Stabdomi visi kovai ar bėgimui nereikalingi procesai (pavyzdžiui virškinimas).

Kada nerimas jau pradeda kenkti?

Kas yra sveikas nerimo lygis, o kas jau kenkia – žinoma, nėra paprastai pamatuojama. Paprastai psichoterapeutai klausia – ar tai jums trukdo gyventi? Jei dėl nerimo nesiimate kokių nors darbų, pareigų, nedalyvaujate konkursuose, nesilankote pas gydytojus, renginiuose, atsisakote kokių nors laisvalaikio, profesinio ar asmeninio tobulėjimo galimybių, prarandate arba gadinate santykius – vertėtų apsvarstyti ir tai, ar nerimas jums padeda, ar vis tik trukdo gyventi.  Tai niekada nebus aiškiai nubrėžta riba, vienapus kurios – visiškai sveikas nerimas, kitapus – jau ligotas. Tai gana lėtas procesas, ir labiausiai tikėtina, kad išvadą apie jau per didelį nerimo lygį padarysite žiūrėdami atgal į netolimą praeitį. Gali būti, kad bus dienų, kai atrodys, jog viskas jau visai neblogai. Tačiau svarbu suprasti ir tai, kad labai stiprus nerimas pats savaime nėra linkęs praeiti. Jei šiuo metu jaučiatės neblogai, tai kaip tik gera proga imtis spręsti nerimo priežastis. Kaip tik tada yra daugiau psichinių resursų peržiūrėti galimas nerimo priežastis ir jas spręsti. Geriausiai tai daryti ne tada, kai nerimas jau užvaldė, o būtent tada, kai jaučiatės gerai. Nerimui apėmus, visi turimi resursai skiriami jam, ir nei jėgų, nei dėmesio susidoroti su juo dažniausiai nebėra.

Panikos ataka

Ypač didelis nerimo lygis paprastai prasiveržia kaip panikos priepuolis. Priepuolio metu ima ypač stipriai plakti širdis, trūksta oro, žmogui dažnai atrodo, kad jis ar ji miršta. Labai dažnai panikos priepuolio metu žmogus kreipiasi medicininės pagalbos, manydamas, jog jį ar ją ištiko infarktas ar insultas. Tačiau visi kraujotakos ir nervų sistemos rodikliai tokiu atveju būna normalūs. Panikos priepuolis praeina savaime, jis trunka nuo keliolikos minučių iki kelių valandų, jis gali kartotis su pertraukomis ir kelias dienas. Tačiau svarbu suprasti, jog tai nėra sveikatai ar gyvybei grėsminga būsena, nuo panikos priepuolio nemirštama. Tačiau panikos priepuolis yra tikras ženklas, kad patiriamas nerimas viršijo turimus psichologinius resursus, ir reikia kreiptis pagalbos į specialistą, dirbantį su nerimo sutrikimais. Galite kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips į psichologą, taip pat dauguma psichologų, psichoterapeutų nurodo, ar jie dirba su nerimą patiriančiais žmonėmis. Dažniausiai pakanka psichoterapinių priemonių, tačiau reikėtų nusiteikti, jog tai yra darbas – teks atlikti namų darbus, keisti gyvenimo būdą, pratintis prie naujų rutinų, iš atminties prikelti nemalonių prisiminimų. Tai nėra staigaus palengvėjimo po vieno pokalbio gydymas. Sunkesniais atvejais, kai kalbame apie ilgalaikį nerimą ir labai stipriai nerimo apribotą gyvenimą, verta kreiptis ir į psichiatrą, tokiu atveju gali būti taikomas psichoterapijos ir medikamentinio gydymo derinys.

Terapijos nauda

Jei nesate tikri, ar jūsų nerimas jums trukdo, ar netrukdo gyventi – vis tiek rekomenduočiau pasikalbėti su terapeutu. Vien pasakojimas žmogui, kuris nežino jūsų gyvenimo detalių, gali padėti jums patiems sudėti visus taškus ant „i“. Žvilgsnis iš šono ir taiklūs klausimai paprastai padeda užpildyti suvokimo spragas. Pokalbis apie tai, kaip jaučiatės ir kodėl jums tai kelia nerimą, tikrai nepakenks ir nebus skausmingas.

Linkiu jums šviesos ir ramybės,

Sveikatos psichologė Monika Kuzminskaitė