Tavo ritualai su Inesa

Atkreipk dėmesį kaip kiekviena mūsų Tau pasiūloma susipažinti moteris turi kažką tokio – čia mūsų akmuo į lyginimosi akmenų pintinę. Juk kiekviena esame savaip nuostabi. Inesa mus sužavėjo savo veiklom – peržiūrėjus jos profilį instagrame @inesa_naktis – akivaizdu, kad ji užsiima visokiausias įdomiais dalykais, o tuo pačiu sužavi jos žinios apie augalus, norėtųsi su ja pasivaikščioti po pievas:)

Kas tau yra moteriškumas?

Tai gali būti akimirka, kai moteris išreiškia tikrąją save, pamiršusi visas jai į galvą per gyvenimą bruktas roles, tokias kaip “gera mergaitė”, “gera žmona”, “gera mama”… Be visų bereikšmių taisyklių ir vidinių ribotuvų, kai veiksmai, žodžiai, kūryba liejasi iš širdies, taip kaip norisi pačiai. Taigi, galima sakyti, moteriškumas man – gebėjimas klausyti ir tikrąją save išgirsti, ją ne tik priimti, bet ir švęsti, su ja šokti, dainuoti ir juoktis. Ir tuo su pasauliu dalintis! Moteriškumas – tai taika su pačia savimi,nors ir netobula. Tai dvasinė stiprybė ir sau suteikta laisvė.

Kokius vaidmenis tu atlieki ir kaip sekasi juos suderinti?

Vaidinu, kai dalyvauju bendruomenės teatro pasirodyme arba einu į karnavalą. Nemanau, jog esu žmogus, tinkamas gyvenimo vaidmenų kategorijoms, na bent jau neturiu noro šitaip saves kategorizuoti, nes to pasekoje jausčiau grėsmę natūraliam veiksmų laisvumui.

Kaip susikuri balansą savo gyvenime? Ar turi atradusi kokius nors įpročius, priemones, laiko praleidimo būdus, kurių imiesi įtemptu laikotarpiu?

Pastebėjau, kad vienos specifinės srities subalansavimas turi itin didelę reikšmę visam kitam vyksmui, t.y. vidinis balansas. Tai reikalauja daug drąsos ir visiško apsinuoginimo ir nuoširdumo prieš pačią save, tačiau jei pavyksta atrasti vidinę darną, tada ir kitos sritys daug lengviau klostosi. Jei noriu su savimi išsiaiškinti – rašau, medituoju, kuriu laužą, jei noriu sutvirtėti – šoku į eketę, darau kokį rimtą pokytį. Jei nuoširdžiai nežinau, ką daryti tai taip ir pasisakau sau, kad nuoširdžiai nežinau. Na ir svarbiausia manau savęs neteisti, už balanso stoką, už nežinojimą, už klaidą, už pokytį ne tokį greitą, kokio tikėtasi. Visi mes žmonės, visiems pasitaiko – tuo bandau įtikėti įtemptais laikotarpiais ir skatinu save judėti toliau.

Kokie Tavo atsipalaidavimo ritualai?

Esu miško vaikas, mano atsipalaidavimas – gamta. Einu su atvira širdimi, žiūriu, liečiu, ieškau, uostau. Labai patinka netikėtai susipažinti su man nauju augalu, iš miško grįžti su truputėliu daugiau vertingų žinių, apie ten gyvenančias žoleles gyduoles.
Dar esu visiškai neabejinga vandeniui, kai į jį panyru, visas pasaulis aplink išnyksta. Taigi vasarą neatsitraukiu nuo upių, ežerų ir šaltinių, na o šią žiemą pagaliau ryžausi maudynių sezono nenutraukti ir vasaros tradiciją paversti į žieminę – nuolatinės maudynės vėsiame, paskui šaltame, paskui lediniame vandenyje, o paskui ir eketėje. O, kaip stipru! Ir atpalaiduoja, ir pakrauna, ir pagyvina, atrodo viskas kūnas persikrauna!

Kaip randi laiko sau? Ir ką dažniausiai renkiesi jam praleisti?

Laiko sau randu, nes noriu ir nes reikia. Žinau kaip tai gyvybiškai svarbu, todėl visada pasirūpinu, kad to iš savęs neatimčiau. Ritualai – didelės svarbos dalykas mano gyvenime, jaučiu malonumą ir pilnatvę kurdama estetišką jaukią erdvę, kuri suteikia man laisvę tiesiog būti ir mėgautis, nesidairant į laikrodį. Vakarai prie židinio atradinėjant muziką; vonia, žvakės ir gera knyga; joga ir savo kūno pažinimas; rašymo užsiemimai, visada ištikimas dienoraštis ir savistaba – visa tai – didelės mano realybės dalys, padedančios save suprasti ir krypties nepamesti.

Ar jautiesi save atradusi? Jei taip – kokia buvo ta kelionė? Jei ne – kaip ieškai?

Jaučiu, jog savęs atradimo kelionė yra gyvenimo trukmės įvykis. Jei reiktų įsivaizduoti save aštuoniasdešimties – matau, kaip vis dar džiaugsmingai atrandu naujų veiklų ar mokymų ir godžiai juos į save geriu. Manau, kad gyvenimo kelionė lig šiol sekėsi visai neblogai ir drąsiai galiu teigti, jog kiekvienas atradimas atveria duris dar šimtui kitų, tai lyg magiškas neišsemiamas šulinys. Ir tai man – didžiausia šio gyvenimo šventė!

Kaip svajoji? Ar svajonės lieka galvoje, o gal turi susikūrusi jų įgyvendinimo priemones?

Svajoju daug ir drąsiai, apie ką tik noriu. Tas svajas, kurios noriu, kad išsipildytų, stengiuosi defragmentuoti realiais ir įgyvendinamais gabalėliais, tada transformuoju tai į kasdienybėn įtrauktus planus. Po mažytį žingsnelį, nuosėkliai, nepamirštant pirminės vizijos. Tikiu, jog viskas įgyvendinama, jei išties pasiryžtame.

Tave įkvėpę: knyga, filmas, žmogus:

KNYGA : Dr.Clarissa Pinkola Estes “Bėgančios su vilkais” – įkvėpimas savęs ieškojimui
FILMAS : David Attenborough: A Life On Our Planet – įkvėpimas žmogiškumui
ŽMOGUS : sunku išrinkti vieną žmogų, nes nuostabių žmonių aplink tiek daug! Ypatingą reikšmę ir pėdsaką širdyje man paliko visi gerieji žmonės sutikti keliaujant. Tie, kurie remiasi savo pačių kuriama laimės formule ir gyvena širdimi, nežinau kas gali būti geriau, nei gyvos akys spinduliuojančios tikrą laimę. Kai gaunu garbę susipažinti su tokiu žmogumi priemu tai kaip didžiausią dovaną.