Vadovo galimybės suvaldyti darbuotojų perdegimą

Mes specializuojamės būtent atsipalaidavime, nerimo suvaldyme, balanso radime – todėl ir šis straipsnis būtent apie tai, kaip vadovas gali padėti savo darbuotojams neperdegti. Ką galima padaryti, kad vieną dieną geras darbuotojas netrenktų durimis, nes jo tiesiog niekas nebemotyvuoja, darbas neįdomus, didesnė alga nebeįdomi ir jam nieko iš Tavo organizacijos nebereikia. Atia.

Iš tiesų ir tyrimai rodo, kad Lietuvoje didžiuma įmonių visdar nekreipia dėmesio į darbuotojų gerovę arba ji įsivaizduojama labai tiesmukiškai – didesnis atlyginimas / automobilis. Tik nedaugelis įmonių galvoja apie papildomas priemones, kurios gali labai stipriai įtakoti darbuotojų savijautą darbe, jų motyvaciją, lojalumą įmonei. Štai kelios iš jų, būtent iš mūsų srities pusės:

KALBĖJIMAS(IS)

Visiškai nemokamai tiesiogine prasme (nors, žinoma, vadovo laikas kainuoja) tačiau reguliarūs pokalbiai su darbuotojais gali keliasdešimt procentų pagerinti darbuotojo pasitenkinimą darbe. Ir tai nebūtinai turi būti darbuotojo gyrimas, tyrimai rodo, kad apskritai darbuotojo kokybiškas dėmesio atkreipimas į darbuotoją, kokybiškas grįžtamasis ryšys, tikslų koregavimas, klausimai apie darbuotojo asmeninius tikslus, jo savijautą darbovietėje, jo nuomonę apie procesus leidžia darbuotojui pasijausti svarbesniam, įvertintam ir išklausytam – tai veda prie gerokai didesnio pasitenkinimo. Pokalbiai turi būti reguliarūs, gali vykti pagal tą patį klausimų planą būtinai nevengiant paliesti ir emocinės savijautos, psichologinės atmosferos darbe klausimų. Kuo dar labai svarbu kalbėjimasis – tu sužinai apie perdegimą labai labai anksti, gal net darbuotojui dar nesusivokus, kas vyksta. Todėl labai svarbu, kad vadovas žinotų perdegimo ženklus ir gebėtų juos identifikuoti. Išgirdus ir suvokus, kad darbuotojas galbūt juda link perdegimo, privalu – žiūrėti į šį punktą – kalbėtis. Kas darbuotojui blogai, kad pradeda strigti motyvacija ir noras dirbti? Atmosfera darbe? Blogas šeimos-darbo santykis? Atrodo, kad gyvenimas vien tik darbas? Nebemotyvuojama atliekamos pareigos? Trūksta atostogų?

INVESTAVIMAS Į DARBUOTOJO HOBIUS

Taip, išties dar neseniai įmonės pradėjo drąsiau investuoti į darbuotojų mokymus (aišku, pandemija tą šiek tiek pakoregavo), bet labai stiprus dėmesys darbuotojui yra leisti jam tobulintis ten, kur jis nori. Skirti biudžetą metams asmeniniam tobulėjimui…tenise, mezgimo kursuose, o gal buhalterė nori išmokti skaitmeninio dizaino, o gal pardavimų vadybininkas nori pabandyti išmokti programuoti, gal kažkas nori būti šokėjas, arba galų gale – gal darbuotojas norėtų reguliariai lankytis pas psichoterapeutą ir netiesiogiai įmonė padėtų jam gerinti savo psichologinę būklę.. Tyrimai rodo, kad žmogaus augimas didina jo pasitikėjimą savimi ir savivertę, įmonė, kuri padeda darbuotojui augti – vienareikšmiškai auga darbuotojo akyse. Jeigu tokia programa veikia nuolat, yra aiškiai apibrėžta (500 eur į metus kasmet) – ji tampa ženkliu motyvatorium likti įmonėje. Be to, įdomesnis laisvalaikis leidžia geriau atsipalaiduoti, „prapūsti galvą” po darbų. 

PERTRAUKŲ SKATINIMAS

Tai gali būti nuo poilsio erdvių darbe sukūrimo, kur malonu pasėdėti, išgerti kavą, iki žingsniamačių dovanojimo (kurie primena pajudėti), ergonomiškų baldų asortimento praplėtimo, stovimų stalų, priminimų atsigerti vandens, gėrimų automatų tiek išplėtimo, tiek pozicionavimo taip, kad darbuotojai  būtų skatinami paėjėti iki automato, ir galbūt toje vietoje trumpam stabtelti prie lango su vaizdu pakalbėti su kolega. Pertraukų kultūra turi būti skatinama – sukurti poilsio zonas ir padovanoti žingsniamačius, bet paskui kreivais žvilgsniai žiūrėti į kiekvieną, kuris pajuda link poilsio zonos – tikrai neveiksminga, tai tiesiog pliuso užsidėjimas vardan užsidėjimo.

SKATINIMAS GYVENTI SUBALANSUOTĄ GYVENIMĄ

Žinoma, būtų super, visi darbuotojai dirba 6 dienas per savaitę, nuo 7:00 iki 20:00, yra daugiau nei laimingi, kasmet tikslai įvykdomi 120%. Nebūna. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą ir norint išsaugoti darbuotojus, sumažinti jų kaitą – privalu skatinti žmones NEdirbti viršvalandžių kiekvieną dieną. Taip, galbūt būna laikotarpių ar situacijų, kai reikia, bet tai neturi būti bendras darbuotojo darbo ritmo vaizdas. Skatinant užsiimti kitu laisvalaikiu (žr. punktą Nr. 2), galbūt padarant privalomas 3 savaičių atostogas (nepertraukiamas) kartą į 1-2 metus (ir jei įmonės finansai leidžia – dar jas ir pilnai ar dalinai finansuojant), rotuojant tarp darbuotojų laisvus penktadienius prailgintam savaitgaliui, esant galimybei visai įmonei prailginant savaitgalius iki 4 dienų (kai tarp šventinės dienos ir savaitgalio įsiterpia darbo diena), aiškiai komunikuojant, kad įmonei nereikia viršvalandžių, užsakant konsultacijas ar mokymus laiko planavimui, skiriant laisvas dienas per darbuotojo svarbias šventes (ar ne nuostabu, kad vadovas prisimena, kada darbuotojo vestuvių metinės ir skiria bent vieną laisvą dieną atsipūst?). Idėjų ir galimybių milijonas ir galima tikrai labai individualiai kiekvienai įmonei sudaryti gerovės planą.

ĮTRAUKIMAS Į SOCIALINES VEIKLAS

Daugiau uždirbančius darbuotojus dažnai ne taip stipriai motyvuoja algos pasikeitimai, priedai, sporto klubo abonementai ar dovanų čekiai – kartais – grįžtam į punktą Nr. 1 – darbuotojai pradeda stokoti prasmės, atrodo ‘tik perki-parduodi’, atrodo ‘visą dieną tik žiūri į ekraną’, atrodo ‘kas iš to, ką mes darome?’, galėtume tęsti. Galimybė prisidėti prie gilesnių ir stipresnių tikslų – pagalba senelių namams, neįgaliesiems, vaikų namams, šunų prieglaudoms, socialinėj atskirty gyvenančioms šeimoms gali suteikti tą gilesnę prasmę kasdienėje veikloje, be to dirbti socialiai atsakingoje įmonėje visada prideda darbovietei ‘taškų’. BET įsitraukimas turi būti platus ir tai turėtų būti lyg dar viena įmonės programa – galbūt padėti įmonės rajone gyvenančiai bendruomenei apimant visas išvardintas grupes, kaip tą daryti visus metus, kaip įsitrauktų skirtingos darbuotojų grupės – programa turi veikti, tai neturi būti tik kartą per metus per susirinkimą ištariamas sakinys „šiemet mes paaukojome 1 procentą pelno vaikų globos namams” – gilesnės prasmės tai nesuteikia.

SVEIKŲ ĮPROČIŲ SKATINIMAS

Dietologės konsultacijos, online kursai apie mitybą, sveiki pietūs (ne picos) darbuotojams penktadieniais, asmeniniai treneriai, aktyvios įmonės šventės, žingsnių konkursai, Trenkturo unikalūs maršrutai tik įmonės darbuotojams ir t.t. Vėlgi, galimybių ir idėjų be galės. Monus pradėjome būtent nuo sveikos mitybos ir sveikesnių gyvenimo įpročių – jie abu labai stipriai veikai mūsų savijautą, mąstymo greitį, nerimą, mieguistumą, susikaupimą – apie tai galite skaityti kituose mūsų straipsniuose, tą suvokiant pasidaro svarbu edukuoti darbuotojus gyventi sveikiau.

Kiekviena organizacija unikali ir ne visos gali įgyvendinti visus iš eilės punktus, tikrai šias programas reikia peržiūrėti su personalo vadybininkais ir kalbant su darbuotojais, vadovais išsigryninti – kas yra įmanoma įgyvendinti, ko labiausiai trūksta darbovietėje, ką galite pradėti keisti mažais žinsgneliais.