Ženklai, kad Tau mamos perdegimas

Nėra stipresnės meilės nei mamos, nėra tokios besąlygiškos ir tiek pasiaukojančios. Na ir iš kitos pusės – nėra meilės be aukų -ar ne taip? Ne taip seniai pasakyti, kad Tave užkniso namai, kad atsibodo sėdėt namuose su vaikais, kad kartais norisi…. nutylėsim:)) buvo tiesiog nepadoru ir negalima. Šiandien dažna pripažįsta ir ne tik sau, kad ‘mamystė’ yra ne tik drugeliai pilve ir vaivoryšktės danguje. Tai iš tiesų yra daug kantrybės, energijos, supratimo, sveiko proto reikalaujantis darbas. Jei santykiai su vyru yra darbas, tai su vaikais tikrai tikrai taip pat.

Kuri iš mūsų kartais vakare nenori tiesiog išsitėkšti ant sofos ir ant jos nebepakilti?

Kuri išgirdusi dar vienas vaikų peštynes nenori tiesiog netekt klausos?

Kuri nėra pagalvojus apie kokią įtariamą (bent jau) ligą, kad bent keliom dienom atsidurt kokioj sanatorijoj? Kad ir su beskoniu maistu ir sovietine palata.

Normalu, normalu ir dar kartą normalu. Nenormalu jei už tai save baudi, jei nepripažįsti ir nematai ženklų, kad Tau artėja perdegimas, jei visąlaik vaiką (-us) statai pirmoje vietoje, jei seniai neprisimeni laiko sau ne vakare ant sofos, jei tiesiog nemyli savęs. Kartojam ir kartosim – kaip lėktuve pirmiausia turi užsidėti deguonies kaukę sau, o tik tada vaikui, taip ir gyvenime – pirmiausia pasirūpink savimi, kad būtum gera mama vaikui, žmona, darbuotoja ar kas tik dar nori būti.

Perdegimas atsitinka tada, kai mama (ar tėtis) išnaudojo savo fizinius, emocinius ir/arba psichologinius resursus, reikalingus pasirūpinti vaiku. Mamoms šis perdegimas atsitinka gerokai dažniau, nes (1) jos kelia sau aukštesnius reikalavimus, (2) ilgesnį laiką rūpinasi vaiku, (3) papildomai pastaraisiais metais prisidėjusi pandemija pridėjo darbą iš namų, padidėjusią buities darbų naštą namuose IR vaikų nuotolinį mokymąsi. 

Taigi, kokie įspėjamieji, išskiriami įvairių psichologų ženklai, kad vistik Tau jau tuoj bus taiiiip gana, kad atsirugs ir Tau, ir visiems aplinkiniams (arba kitaip – artėja perdegimas):

-didelis nervingumas

-dingęs susidomėjimas dalykais, kurie anksčiau teikė džiaugsmą

-dingęs susidomėjimas bendravimu su kitais žmonėmis

-jaučiamas nerimas

-kažkur pradingusi kantrybė

-pykčio protrūkiai dėl visiškų menkniekių

-padidėjęs pesimizmas

-padidėjęs kaltės jausmas

-sutrikęs miego ritmas, miego problemos

-dingęs lytinis potraukis

-atrodo, kad dienos visiškai vienodos, neįdomios, nebėra ko laukti

-padaugėję konfliktų su partneriu

-pasikeitusi savęs priežiūra (staiga rečiau plauni galvą, nebesitepi kūno kremu ir pan..)

-didelis nuovargis

 

Vėlgi, galime imtis močiučių požiūrio – visos augino, užaugino, nebuvo psichologų, vyrai nepadėjo, nebuvo skalbimo mašinų ir tai viską spėjo, ir pan.. Bet kiek jų buvo laimingų? Beje, teigiama, jog šie simptomai taip pat gali signalizuoti ir didesnes problemas (kaip depresija), tad labai patariama save stebėti – įtariant, jog tai kažkas rimčiau, drąsiai kreiptis pas psichologus. Kitame straipsnyje aprašysime savo pasiūlymus kaip galima kiekvieną iš šių požymių bandyti įveikti.

Patikėk – nesi viena. Visiškai normalu, ką išgyveni. Ir viskas bus gerai.

Nemokamas siuntimas nuo 50 eur