Kas yra socialinis nerimas? Jo priežastys, simptomai ir gydymas

Socialinis nerimas – ne drovumas ar intravertiškumas. Tai yra nuolatinė ar beveik nuolatinė viešų situacijų baimė. Ši baimė daro įtaką kasdieniam gyvenimui – tiek namuose, tiek darbe, tiek planuojant laisvalaikį. Praktiškai kiekvienas sprendimas gali būti nulemiamas būtent socialinio nerimo. Socialinis nerimas – ne tas pats, kas nerimas, nors jų simptomai panašūs.

Visiškai normalu retkarčiais bijoti socialinių situacijų – ypač kalbėjimo viešai, susipažinimo su naujais žmonėmis, pirmųjų dienų naujam darbe naujame kolektyve – tą patiriame turbūt kiekvienas. Tačiau nuolat bijoti išėjimo iš saugios zonos (dažniausiai namų), vengti bendravimo su pažįstamais žmonėmis jau gali reikšti emocinį sutrikimą. Beje, ši emocinė būsena yra dažnai būdinga paaugliams ir dažniausiai išaugama.

Socialinio nerimo simptomai:

(daugiau apie nerimo pajautimą skaityti čia)

• kasdien nerimauti dėl kasdienių paprastų situacijų – išėjus pavedžioti šunį nerimauti susitikti nepažįstamą žmogų ar kaimyną, nerimauti, kad parduotuvėje kasoje užkalbins pardavėja, nerimauti, kad darbe klausimų turės naujas kolega, nenorėti atsiliepti telefonu, kai skambina nežinomas numeris.
• itin bijoti kritikos, akių kontakto.
• vengti įvairių socialinių veiklų ar vietų – grupinės treniruotės, sporto klubas, kavinė, koncertas, klasės susitikimas, draugų vaiko gimtadienis,…
• itin jaudintis, kai kas nors stebi, kai ką nors veiki ar darai. Kartais net negalėti tęsti veiklos.
• nebūtinai bijoti viešų erdvių, bet bijoti ką nors daryti prieš kitus žmones – t.y. paprastas pasivaikščiojimas su šuniu ar apsipirkimas nekelia panikos, tačiau viešas kalbėjimas, sportavimas, varžybos, darbo susitikimas kelia.
• viešesnėse vietose jausti tokius simptomus kaip padidėjęs prakaitavimas, dažnesnis pulsas, drebulys, galvos skausmas.
• išgyventi panikos atakas tiek viešose vietose, tiek vien galvojant apie išėjimą iš saugios zonos, bendravimą su naujais ar kitais žmonėmis.
• gali pykinti prieš, per ir net po nemalonių situacijų.

Taigi, turbūt supranti, kad socialinis nerimas gali labai stipriai paveikti vos ne kiekvieną dienos sprendimą. Dažniausiai žmogus, jaučiantis socialinį nerimą ar turintis socialinio nerimo sutrikimą, jaučiasi lyg negalėtų savo nerimo ir/ar baimės kontroliuoti, tai tik sukelia dar daugiau įtampos, nes žmogus jaučiasi bejėgis ir pradeda vengti bet kokių riziką keliančių situacijų. Nors paauglystėje kažkokia socialinio nerimo forma yra dažna ir įprasta, tačiau tai nereiškia, kad nereiktų nieko daryti – bent jau taip teigiama daugelyje nagrinėtų šaltinių.

Socialinio nerimo priežastys

Kolkas priežastys nėra tiksliai žinomos, kai kuriose šeimose tai dažnesnė problema nei kitose, tačiau nebūtinai visi tos pačios šeimos nariai ar vaikai turi socialinio nerimo sutrikimus. Manoma, kad tai stipriai susiję su tuo, kad klaidingai suprantama aplinkinių siunčiama informacija – klaidžiojantis praeivio žvilgsnis gali atrodyti lyg spoksojimas ir netgi kritiškas spoksojimas, kolegos, klasioko ar mokytojo pastaba gali būti surišama su papildoma paslėpta informacija, kurios net nėra, klasioko žiovavimas per pranešimą suprantamas kaip didžiausias įžeidimas ir absoliutus ir neginčijamas įrodymas, kad pranešimas visiškai neįdomus, viskas suasmeninama, hiperbolizuojama ir/ar neteisingai suprantama. Su šia problema dažniau susiduria žmonės su mažesne saviverte, patyčias bei užgauliojimą patyrę žmonės, kurie linkę užsiverti. Palyginimui gali paskaityti apie nerimo priežastis ir iš kur jis kyla.

Kaip socialinis nerimas gydomas?

Visų pirma reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, jis nukreiptų tinkama linkme ir pas tinkamą specialistą. Literatūroje teigiama, kad socialinis nerimas gydomas lankantis pas psichiatrą, pas psichologą, grupinėse terapijose, vaistais. Taip pat, jei situacija nėra perdaug rimta, galima padėti sau:

1. sąmoningumo praktikomis – geresnis suvokimas, kas vyksta Tavo galvoje, Tavo kūne, geresnis jo siunčiamų signalų suvokimas, sugebėjimas sudėtingose situacijose sustoti ir apmąstyti, kas vyksta, sumažina rizikingų situacijų baimę;
2. meditacija – meditacija padeda nusiraminti, susikaupti, atpalaiduoti kūną, moksliniai tyrimai rodo, kad meditacija padeda kovoti su nerimu bei baimėmis;
3. literatūros šia bei atsipalaidavimo tema skaitymu – geresnis suvokimas, kas vyksta, kad su tuo susiduri ne tik tu, kodėl taip yra ir suvokimas apie papildomus galimus sprendimo būdus tikrai padės;
4. naujų situacijų bandymu mažais žingsneliais – elementarus pavyzdys, jei prieš akis seniai matytų klasiokų susitikimas, iš pradžių būtų galima žinutėmis apsikeisti su keliais klasiokais (paprastas – kaip sekas, ką dirbi, kuo gyveni), tada galbūt su vienu  ar kitu klasioku susitikt kavos ar trumpų pietų (pietų metas yra puikiai tinkamas dėl to, kad paprastai yra uždarose laiko ribose – t.y. dažnai daugiausiai 40-50 minučių). Jei labai norisi lankyti grupines treniruotes – galima pradėti nuo bėgiojimo parke, kur tiesiog prabėgi nepažįstamus žmones ir juos palieki, tada po kurio laiko persikelti į sporto klubą, kur tie patys nepažįstami žmonės sportuoja vienoje ar keliose erdvėse, na ir tada išbandyti grupines treniruotes.
5.  suvokimu, kad turi tokią problemą -> suvokti, kad aš nesu socialinis nerimas, aš nesu baimė, aš turiu socialiniį nerimą, jį išgyvenu – yra du skirtingi dalykai. Jei susitapatini su savo problema, pradedi galvoti, kad tai neišsprendžiama, tai nepasikeis, tai ir yra Tu, kai traktuoji tai, kaip sutrikimą, norisi jį spręsti.
6. suvokimu, kad visada gali kreiptis pagalvos. Lankymasis pas psichologą yra galvos higiena, nereikia rimtų problemų, tragiškų įvykių, kad pradėtum lankytis pas psichologą. Prie dabartinių tempų, informacijos srauto, visų atsakomybių ir gyvenimo rolių tikrai verta vos ne kiekvienam pradėti lankyti psichoterapiją.