Atsimeni, rašėme apie savo treniruotę/ne treniruotę – meditaciją? Tai va, toje pačioje nuostabioje jogos studijoje Bodhi (kaip jau aišku ir iš pavadinimo) galima rasti ir jogos užsiėmimus bei Lilę Lukminaitę – jogos instruktorę ir augalinės mitybos konsultantę, bei „Rojaus Daržo” įkūrėją 🙂
Tai gi, Lilės jogos užsiėmimas prasidėjo nei anksti nei vėlai. O lygiai 6:30 (ryto, jei ką!). Ir žinai, kas buvo smagiausia? O gi tai, kad įeini į jogos salę, kur jau groja rami ir atpalaiduojanti muzika, ir tada… guliesi ant kilimėlių, užsikloji dekučiu, užsimerki ir atsipalaiduoji. Ir įėjus Lilei, tikrai jautiesi lyg ką tik ką tik pabudęs 🙂 Na, o tada prasidėjo visi kiti smagumai 🙂 Norėtume papasakoti, kaip mums ten puikiai ir lengvai viskas sekėsi – bet deja deja, dalyvavę toje pamokoje neleis sumeluoti – nelanksčios mes, uoj kokios nelanksčios, o jau nugaros tai silpnoji dalis 🙂 Jogos metu darėme ir kvėpavimo pratimus (o jie gi yra labai labai svarbūs), ir įvairias asanas, ir saulę sveikinome (su didžiule Lilės pagalba – ačiū!), ir klausėme Lilės skaitomos ištraukos. Apie asanas plačiau neišsiplėsime – nes Lilė tikrai turėjo ką veikti su mumis – vis taisė, rodė, kaip daryti taisyklingai. Ir vis primindavo, kad kvėpuotume tik per nosį – nes tai yra pats natūraliausias žmogui kvėpavimas. Iš tikro rytinė joga – tobula dienos pradžia! Ir prasijudini, ir nusiteiki, ir su savim pabūni 🙂 O jogos instruktorė Lilė išvis nuostabi – visada su šypsena, be galo be galo kantri, spinduliuojanti vidine šiluma ir ramybe. Mums visa jogos studija Bodhi taip taip patiko, kad tikrai TAU pažadame vieną atskirą straipsnį apie juos ir jų komandą 🙂 Bet jei tik turi galimybę – būtinai apsilankyk 😉
O Lilė ne tik pravedė mums jogą, ji dar ir į klausimus atsakė – tad plačiau apie jogą.
Kodėl yra sakoma, kad joga ne sportas, o gyvenimo būdas?
Jogoje fizinis kūnas – tik įrankis. Tai yra proto, sielos ir kūno sąjunga, bendrystė, harmonija. Užsiėmimų metu ne tik dirbama su kūnu, bet ir su savo charakteriu, savybėmis, ugdoma savistaba, dėmesingumas, gerinama koncentracija, o tuo pačiu mokoma sumažinti begalinį minčių srautą, įsijausti į „čia ir dabar“. Aš visada sakau, kad jogą darau kasdien – nebūtinai asanas (pratimus), bet darau jogą su žmonėmis, santykiuose, situacijose, darbe ir t.t. Anksčiau nelabai galvodavau, neanalizuodavau įvykusio konflikto, problemos, nes atrodydavo, kad „kažkas“ dėl to kaltas ir aš čia ne prie ko. Dabar nebekaltinu nei aplinkybių, nei kitų žmonių, o paieškau atsakymo savyje, pagalvoju, ką pasakiau ar padariau tokio, kad viskas taip susiklostė? Man tai padeda visur – kartais gali atsiprašyti, kartais priimti reikiamą sprendimą, o kartais tiesiog suvokus problemą pasakyti sau, kad kitą kartą to nebekartosi. Joga mane priartino ir prie gamtos, prie ramybės, išmokau būti viena, pasidarė labai patogus buvimas tyloje, net ir esant šalia kitiems žmonėms. Atrodo, kad galėčiau kalbėti ir kalbėti apie visa tai, bet gal užteks 🙂
Kokie yra jogos lygiai?
- JAMA – santykio su aplinka principai. Tokie kaip susilaikymas nuo prievartos ir žiaurumo mintyse, kalboje ir veiksmuose, tiesos kalbėjimas, pasitenkinimas tuo, kas turima.
- NIJAMA – santykio su savimi principai. Apima tiek švarą aplinkoje, tiek viduje (kūne, prote, mintyse), pasitenkinimą, nuolatinę praktiką, savikontrolę bei neprisirišimą.
- ASANA – taip jogoje vadinami fiziniai pratimai, tai yra fizinio kūno lavinimas.
- PRANAYAMA – tai yra kvėpavimo praktikos, tai yra gyvybinės energijos kontrolė per kvėpavimo įvaldymą. Kartais nesusimąstome kaip svarbu yra kvėpavimas, rimtas, gilumas ir t.t. Tai vyksta natūraliai, tačiau jis taip pat tiesiogiai susijęs su mūsų proto veikla: sakoma, kad jei įvaldysime kvėpavimą – įvaldysime ir protą. Protas turi būti ramus, švarus.
- PRATJACHARA – jutimų kontrolė.
- DHARANA – koncentracija: dėmesio sutelkimas, nepertraukiant išoriniams veiksniams.
- DHYANA – meditacija.
- SAMADHI – palaima, nušvitimas, susiliejimas su savo esatimi, savo aukštesniuoju aš, ar kaip bepavadinsi 🙂
Kokių rūšių būna jogos?
Jogos rūšių yra daug, dažnai net pagrindinės dar skirstomos į smulkesnes.
Hatha joga – labai svarbi jogos pakopa, tapusi PAGRINDU kitoms jogos rūšims. Ji susideda iš asanų (pratimų kūnui), pranajamos (kvėpavimo pratimų), atsipalaidavimo technikų.
Radža joga – čia pagrindinis dėmesys skiriamas koncentracijos, meditacijos technikoms, kontempliacijai (ypač intensyvūs vertybių, kurias žmogus nori įsisavinti, apmąstymai). Tai fizinės ir protinės kontrolės mokslas, dažnai vadinamas „karališkąja joga“.
Karma joga – veikimo joga. Teigiama, kad mūsų gyvenimas yra praeityje atliktų veiksmų padarinys. O savo veiksmais DABAR formuojame savo ateitį. Taip mokomės pasiaukojimo, nesitikint jokio atpildo ar naudos.
Džniana joga – išminties ir žinių kelias. Tai proto joga. Patrauklu tiems, kas viską grindžia protu ir intelektu.Džniana jogai yra mokslininkai, nuodugniai studijuojantys jogos raštus, filosofiją. Tai sunkiausias kelias, reikalaujantis begalinės valios ir intelekto.
Bhakti joga – dvasinio pasišventimo (atsidavimo) kelias. Jogos tikslų čia siekiama per meilę aukštesnėms jėgoms. Tai širdies ir atsidavimo kelias. Žmogus visame kame mato Dievą, stengiasi viską mylėti ir aukoti viską Dievui.
Tantra joga – ritualo kelias. Dalį šio kelio sudaro šventi seksualiniai ritualai. Tantra jogos praktika, pasitelkdama ritualus, moko pajusti šventumą visur, kiekviename mūsų veiksme.
Sachadža joga – išskirtinai meditacinė joga. Siekianti galutinių visų jogų tikslų – Nušvitimo, Absoliuto, Nirvanos.
Krija joga – būdas pasiekti kvėpavimo ir sielos jungtį kiekviename įkvėpime ir iškvėpime. Krija jogos praktikos yra skirtos mokytis valdyti proto būsenas, nepaklusnių minčių srautus.
Kaip dažnai rekomenduojama užsiimti joga?
Kad ir kasdien 🙂 bet aišku bent 2-3 kartai per savaitę jau yra labai gerai 🙂
Ar būna per dažnai, per retai?
Kiekvienam savas tempas, režimas ir t.t., dažnai pradedama nuo kelių kartų per savaitę, tačiau bent jau man visad norėdavosi daugiau, kad pajausti didesnę pažangą, kad išlaikyti tą gerumą, ramybę ir vis praktikuoti, kad tai taptų savaime įprasta būsena.
Ką duoda joga? Kokius girdi atsiliepimus iš lankančių?
Kalbant apie fizinius dalykus, tai žmonėms nustoja skaudėti nugarą, vaikšto/sėdi išsitiesinę, “nesikūprina”, įsijungia tarsi kontrolė ir natūraliai nesinori sukelti įtampos pečiuose, kaip tik norisi su laikysena įvaldyti atsipalaidavimo būseną. Žinoma pagerėja lankstumas, numetamas nereikalingas svoris, jei prisižiūrima mityba. Susitvarko virškinimas, kvėpavimo pratimai pagerina medžiagų išnešiojimą, todėl net ir maistinių medžiagų įsisavinimas gali pagerėti. Iš kitos pusės, joga žmones nuramina, leidžia atsipalaiduoti, pailsėti. Linkę stresuoti žmonės tiesiog natūraliai pradeda išmokti kaip suvaldyti tą stresą, išmoksta atsipalaidavimo pratimų. Labai svarbu tai, kad labiau įsigilinama į save, bandome suprasti, ko išties norime iš gyvenimo, ar tikrai dirbame mylimą darbą, ar tikrai esame “savam” kelyje ir t.t. Žmonės per lėkimą, bėgimą nebesustoja nei akimirkai susimąstyti, ką gi jie daro, kaip elgiasi, kodėl vyksta vienokios ar kitokios situacijos gyvenime. Čia mes tarsi sustojam, kvėpuojam, stebim, susimąstom, atrandam, nusiraminam ir keliaujam toliau, tik šiek tiek jau sąmoningiau 🙂
Jei sudomino joga ar meditacija, arba seniai praktikuojante, bet norite patirtis dar sustiprinti, pasitelkite smilkalus, kaip tai padaryti teisingai straipsnis čia.
