Šiandien dažnas labai anksti pradeda ruoštis didžiosioms metų šventėms, o jei ne ruoštis – tada bent diskutuoti – o kokios jos šiemet bus? Kaip reikės švęsti be močiučių ir senelių? Be didelio draugų susibūrimo? Kokios čia Kalėdos.. Turbūt kaip vaikui Kalėdos yra dovanos po egle, taip suaugusiam Kalėdos yra tas šiltas pasibuvimas, o gal dar ir retas susitikimas prie vieno stalo su šeima ir/ar draugais. Net rašant kyla gumulas pagalvojus, kad šiemet Kalėdos gali ir labai tikėtina, kad bus be artimųjų.
Tad ką daryti? Kaip šventę vistiek padaryti ypatingą ir sukurti buvimo kartu jausmą?
- Parašykite vieni kitiems laiškus ar bent atvirutes. Kartais (ir dažnai) raštu lengviau parašyti, ką jauti, kaip pasiilgai, ką kitas žmogus tau reiškia, kokia (koks) esi dėkinga (-as), kad jį turi. Kodėl nepasinaudot proga ir nepasidaryt Kalėdų pašto?
- Padovanok mamai/tėčiui/močiutei/seneliui advento kalendorių su užverstom nuotraukom – kiekvieną dieną reikia atversti nuotrauką. Ir priminsim – reikia galvoti, ne o kaip liūdna, kad Kalėdos bus be artimųjų, o kaip nuostabu, kad mes turim artimųjų, su kuriais norisi švęsti.
- Apsikeisti patiekalais – pasidaryti ne „suneštines” Kūčias ar Kalėdas, o „išneštines” – kai prie durų palikę pasidalinat tais pačiais valgiais ir vėliau sėdat praktiškai prie tokio paties Kūčių stalo.
- Paruošti vienodus stalo papuošimus ir palikti prie artimųjų durų.
- Pagaminti Kalėdų vainikus galbūt su šeimos inicialais, mažom nuotraukom, o gal tiesiog kaip šiltą, rankomis gamintą dovaną.
- Sukurti šeimos filmuką, kurį galėsite visi pažiūrėti tą patį vakarą.
- Nepamiršti apsikeisti dovanomis – Kalėdų senelis dar tikresnis, kai dovana palikta prie durų:)
- Sudėlioti muzikos takelį, kad visi klausytų tos pačios muzikos.
- Padengti stalą ir nesėdintiems šalia, o jų vietoje padėti kompiuterius (zoom, google meet ar kita programėlė tikrai padės pabendrauti tą vakarą).
Ir visa tai bus tikrai ne tas pats kaip turėti mylimą žmogų šalia. Bet ir į visą karantiną ir visą šitą corona situaciją galima žiūrėt iš skirtingų perspektyvų, taip ir į šias Kalėdas galima pažvelgti kaip į progą pamatyti, ką reiškia iš tiesų neturėt to artimo šalia ir kiek daug mes turime vien turėdami savo mylimus žmones. Kai netenki sveikatos ar artimo žmogaus – supranti, kokios smulkmenos yra tie rūpesčiai ar problemos, dėl kurių kasdien nervuojies. Šios Kalėdos yra proga pajausti, kiek daug mes turėjome turėdami laisvę keliauti ir bendrauti. Išjauskime jas ir laukime sekančių:)
