Karantino įtaka vaikų psichologinei sveikatai

Iš tiesų mums pačioms buvo įdomu stebėti savo vaikus (per abi jų turime 4 ir amžiaus nuo darželinukės mažosios Onos iki penktoko Vakario) – atrodė tikrai nuostabu kaip lengvai jie prisitaiko. Nebegalima daryti gimtadienių žaidimų kambariuose? Viskas gerai. Reikia nešioti kaukes? Gerai. Uždaromos parduotuvės ir kitos viešos vietos? O koks skirtumas? Reikia mokytis iš namų? Puiku, duok kompiuterį. Mokyklos kieme visi žaidžia atskirose zonose? Puiku, nes ryt mūsų zona bus prie krepšinio aikštelės. Atrodo viskas, su kuo ganėtinai sunku susitaikyti mums, jiems yra natūralu ir lengva, tik kartais išgirsti „o kai baigsis korona, veiksim / skrisim / pasikviesim / aplankysim močiutę ir t.t.“, bet be jokio skaudulio.

Tačiau norėjome pasidomėti, ką sako mokslininkai? Ar yra atliktų tyrimų ir kokios yra specialistų nuomonės –

Kokia karantino įtaka vaikų psichologinei sveikatai?

Rutinos, socialinis bendravimas ir draugystės yra vienis svarbiausių faktorių, atsakingi už sveiką vaikų psichologinį vystymąsi (1). Pripažinkime, kad karantinas sugriauna tiek nusistovėjusias rutinas, tikrai pakeičia bei sumažina bendravimą, draugystės taip pat nukenčia arba perkeliamos į virtualų pasaulį, dėl ko taip pat tampa ‘kitokiomis’. Prisiminkime, kad maži vaikai labai lengvai išmoksta naujos kalbos bendraudami su ta kalba kalbančiu suaugusiu, tačiau – jos neišmoksta jei kalbos yra mokinami pasitelkiant audio ar video priemones. Mažiems vaikams to realaus kontakto labai reikia. Žinoma, kalbant apie mokyklinio amžiaus vaikus – situacija kiek kita, tačiau jiems vistiek, ypač pradinukams, reikalingas realus kontaktas.

Tame pačiame straipsnyje mokslininkai išskiria, jog uždarius mokykla nukenčia ne tik vaikų mokymosi kokybė, bet ir vaikų psichologinė sveikata ir ilgesni tokie tarpsniai gali turėti liekamųjų reiškinių ateityje. Jau atlikti tyrimai su vaikais ir jaunais suaugusiais – kaip karantinas dėl COVID veikia jų būklę, rodo, kad karantinas sukelia ženklius emocinius ir elgesio pakitimus. (2-4).

Teigiama, jog mažesni vaikai gali regresuoti savo vystymesi ir tapti labiau prisirišę prie tėvų, o vyresni jausti daugiau nerimo, pykčio, nuotaikų kaitos (5). Tyrimas su daugiau nei 8000 vaikų Kinijoje parodė, kad beveik pusė jų jautė depresijos ar nerimo simptomus per karantino laikotarpį Kinijoje (6). Skaitytuose psichologų atsiliepimuose teigiama, jog vaikai iš tiesų gali turėti daugiau elgesio problemų, jie gali jausti didesnį kontrolės neturėjimo jausmą, gali gana stipriai bijoti ligos ir kaip ji paveiks jo ar jos šeimą.

Loades ir kitų mokslininkų atliktas įvairių tyrimų, susijusių su karantinu, (apimant daugiau nei 50 tūkst tyrimų dalyvių) įvertinimas padarė išvadą, jog vaikai ir jauni suaugę po ilgesnių karantino laikotarpių yra labiau linkę į depresiją net 9 metus į priekį (7). Mokslininkai išskiria, jog vienišumo jausmas karantino laikotarpiu yra viena iš esminių priežasčių dėl galimų ateities psichologinių problemų.

Išskiriama, jog karantinas vaikus veikia iš įvairiai, tarp svarbiausių dalykų paminima: ligos baimė, sumišimas dėl esamos padėties ir ateities, sutrikimas esamoje situacijoje ir, žinoma, izoliacija.

Pasiūlymai

Dabar jau mūsų pasiūlymai ar idėjos kaip galėtume sumažinti vaikų jaučiamą stresą, juos sudarėme pagal prieš tai išskirtas pagrindines emocinio streso priežastis.

Ligos baimė – labai pritariame komunikacijai apie coroną, apie prevenciją, apie tai, kad reikia dezinfekuoti rankas, kaip plinta liga, kodėl reikalingos kaukės ir pan., bet negąsdinkime vaikų. Informacija jiems, manome, turi būti pamatuota ir be jokių grasinimų „nenešiosi kaukės – gulsi į ligoninę“. Vaikas tikrai neturėtų bijoti, kad jo tėvams kas nors atsitiks, kad močiutės nepamatys per Kalėdas ir pan. Skiepykime pozityvumą su atsakingu požiūriu į apsisaugojimą nuo ligos.

Sumišimas dėl esamos padėties – ką galėtume padaryti, kad vaikui ši situacija būtų kiek įmanoma aiški? Normalios jos nepadarysime, bet vaikas neturėtų būti pasimetęs. Vienas iš siūlymų – namuose nekalbėti, kas čia per nesąmonė, kodėl keičiasi taisyklės, kam tas karantinas, kodėl negriežtina karantino ir pan. – mažesni vaikai vyriausybės nutarimų nesupranta, jie tik nuolat girdi iš jūsų sklindantį pasipiktinimą ir neaiškumą. Keep calm – yra toks angliškas posakis – vaikams turi atrodyti, kad jums ši situacija aiški, kad jūs patys gerai joje jaučiatės ir prie jos prisitaikote (o ne raunatės plaukus „jie ką išprotėjo??? vėl nuotolinis??? ką aš darysiu????“). Kaip išeina paaiškinkite vaikui, kas vyksta, kas vyks ar galbūt vyks, kokios šiemet turbūt bus Kalėdos, kad dabar yra taip, o kitąmet galbūt bus kitaip – viskas gana aišku ir ramu.

Sutrikimas esamoje situacijoje – manome, kad padėtų taisyklių laikymasis ir atsakingumo jausmas. Jei vieną mėnesį privaloma nešiot kaukes, kitą neprivaloma, vieną – uždarė prekybos centrus, kitą atidarė, vieną galima kviestis savo draugus, kitą – ne. Galbūt tiesiog pabūname atsakingi – nepriklausomai nuo vyriausybės nutarimų (ar tikrai mums reikia nutarimų, kad imtumėmės atsargumo priemonių?) neikime į prekybos centrus (ypač su vaikais), nedarykime susibūrimų, dėkimės kaukes, plaukime ir dezinfekuokime rankas – taisyklės lieka vienodos, vaikui aišku, kas vyksta, situacija kontroliuojama. Vaikai gerai jaučiasi turėdami rutinas, kadangi karantinas jas ir taip gana stipriai aplaužo ir pakeičia, visa kita stenkimės išlaikyti įprastinėje tvarkoje.

Izoliacija – karantino metu tampate esminiu (na ir taip esate vieni svarbiausių) gyvu kontaktu vaikų gyvenime. Ribokite planšetes, televizorius ir kitas panašias pramogas – ir taip užtenka ekranų per dieną mokantis nuotoliniu – geriau daugiau praleiskite laiko su vaikais, daugiau išeikite į lauką, daugiau bendraukite, daugiau klausinėkite – puikiai žinome, kad pradinukas ar darželinukas gerai neiškomunikuos kaip jį veikia karantinas, bet galima užduoti kitokių klausimų, o ir šiaip – galima prisigalvot šimtą veiklų, ką įdomaus nuveikti su vaikais, kad jie nepajaustų izoliacijos.

Tiek iš mūsų, šie patarimai – tik mūsų idėjos, galite tikrai ir patys sugalvoti kaip sumažinti karantino neigiamą įtaką vaikų savijautai ar pasitarti su vaikų psichologu.

(1) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7372688/

(2) Pisano L, Galimi D CL. A qualitative report on exploratory data on the possible emotional/behavioral correlates of Covid-19 lockdown in 4-10 years children in Italy. Preprint.  https://psyarxiv.com/stwbn/download?format=pdf .

(3) Orgiles M, Morales A, Delvecchio E, Mazzeschi C EJ. Immediate psychological effects of the COVID-19 quarantine in youth from Italy and Spain. PsyArXiv Prepr.  https://psyarxiv.com/5bpfz/download?format=pdf .

(4) Jiao WY, Wang LN, Liu J, Fang SF, Jiao FY, Pettoello-Mantovani MSE. Behavioral and Emotional Disorders in Children during the COVID-19 Epidemic. J Pediatr. doi:10.1136/archdischild-2014-307384.7.

(5) . Imran N, Zeshan M, Pervaiz Z. Mental health considerations for children &adolescents in COVID-19 Pandemic. 2020;36:1–6. doi:10.12669/pjms.36.COVID19-S4.2759. 

(6) Shuang-Jiang Zhou et al. Prevalence and socio-demographic correlates of psychological health problems in Chinese adolescents during the outbreak of COVID-19https://link.springer.com/article/10.1007/s00787-020-01541-4

(7) Loades et al. Rapid Systematic Review: The Impact of Social Isolation and Loneliness on the Mental Health of Children and Adolescents in the Context of COVID-19 https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7267797/

(8) https://www.mentalhealth.org.uk/publications/impacts-lockdown-mental-health-children-and-young-people