Norėjome Monus naujai pradėti straipsniais apie moteriškumą, taip ir darom😊 Tiesą pasakius, iš pradžių norėjom tiesiog parašyti straipsnį apie moteriškumą ir jo iššūkius šiandien, bet kai pradėjom…PRŪDAI reikalų, informacijos, nuomonių, stereotipų – ir apie viską norisi pakalbėti. Tad šiandien norime paliesti tokią, sakytume, skaudžią temą – „naminės“ moterys prieš karjeros moteris. Jau skamba ne kažkaip?
Liūdna, kai moteris, kuri mėgaujasi savo namų vaidmeniu ar vaikų auginimu yra laikoma “namine” ir turbūt nesėkminga darbe – nes na kaip kitaip ji džiaugtųsi savo namų laime ir šiluma jei ne nesugebėjimas padaryt karjeros. Stereotipas 1.
Stereotipas 2 – Sėkminga. Jei esi sėkminga savo veikloje – ar tikrai turi niekinti savo naminį vaidmenį? Darželio namų darbai – siaubas, banalybė, diena su vaiku – kam, gi yra savaitgaliai, “sėdėti su vaiku” motinystės atostogose – ne mano charakteriui, aš neiškęsčiau nieko neveikimo, gaminti maistą – tikrai nepatinka, nebent tai gurmaniška vakarienė draugams.
Mums nereikia būti barbėm, bet ir nereikia tapti kenais. Problema tame, kad atrodo, jog šiandien moteriškos savybės yra vienareikšmiškai trūkumai, o vyriškos savybės vienareikšmiškai privalumai. Bet ar taip dar labiau nediskriminuojam savęs? Kalbam apie lyčių lygybę, bet kokia dar lygybė jei pačios viena kitą niekinam už moteriškas (na gerai – tradiciškai suvokiamas) savybes? Jei moteris, pasirinkusi ne tokią kvapą gniaužiančią ir į dangų kaip raketa iššaunančią profesiją, laikoma nevykusia.
Ar būti sėkminga karjeroje reiškia nebūti moteriškai?
Ar būti laiminga ir mėgautis savo mamos ir žmonos role nesidraskant darbe yra pralaimėjimas?
Ar reikia būti sėkmingai? Kodėl susidaro toks įspūdis, kad REIKIA?
