Patricija Kvaselytė – asmeninio augimo praktikė, 34 m. mama, auginanti dviejų mėnesių dukrytę ir vėl ir vėl susidurianti su naujais iššūkiais – greitu metu taps vaikų jogos instruktore bei pogimdyvine dula, nuostabi moteris ir mums – didelis atradimas. Džiaugiamės, kad nuo šiol monu.lt atsiras ir Patricijos rašytų tekstų.
Savo puslapyje rašai, kad reikia‚ kelti savo vibraciją‘ – ką tai reiškia? Kaip galima tą daryti?
Viskas yra energija, viskas yra gyva. Mes esame būtybės gyvenančios tarp žemės ir dangaus. Truputį užsisukę į savo rutiną, įvairias mums diegtas programas, esame pamiršę savo prigimtines duotybes ir kodėl kaip siela esame čia? Kas esame? Kokia mūsų paskirtis šioje žemėje? Pirmiausia labai svarbu prisiminti, na bent pradžiai pajusti, ant kokios gi žemės vaikščioju. Lietuvos žemė turi nuo seno likusią stiprią energiją, geografiškai taip pat esame saugiai įsikūrę. Taigi protėvių energetika, jų dvasia, aura, pagarba. Patyrinėkime savo šaknis, išsivalykime savo nuoskaudas nešamas ir perduodamas iš kartos į kartą. Aš į viską žiūriu plačiau, todėl vibracijos kėlimas pagal mano asmeninę patirtį yra savęs priėmimas, susipažinimas su savimi ir savo šaknimis, leidimas atsiverti sau ir išgirsti savo tikrojo aš, savo sielos esmę, vėliau ugdykime save dvasiškai, tai yra svarbi kelionės dalis, nes materijos neišsinešime iš čia su savimi. Vibracijos kėlimas yra mėgavimasis šia akimirka. Visą tai man pačiai kasdien reikia išgyventi, nes rutina ir aplinka labai stipriai gali įtraukti atgal į būsenas, kurios kelia nerimą, įvairias baimes ir pan. Apskritai gyvenimo būdas pačiam su savimi ir aplinka įtakoja mūsų būseną ir nuotaiką. Ką valgome – tas esame, kaip kalbame – tas esame ir jeigu mūsų kažkas netenkina, visuomet turime galimybę išsiugdyti savistabą, ją lavinti, įvairiose situacijose stebėti save, atsitraukti iš sunkesnių būsenų, nesitapatinant su jomis ir bus tikrai lengviau gyventi. To aš vis dar mokausi ir manau tą įvaldysiu senatvėje, nors nemeluosiu, kartais pavyksta ištrūkti iš pykčio gniaužtų ir nemaitinti skausmo kūno ir ego, bet tai yra tikrai labai ilgas darbas, bet neneigsiu, jis labai įdomus ir kuo toliau tuo labiau tampa malonus.
Kas yra theta healing? Kam jį rekomenduotumėt?
Theta healing yra mokslas susijęs su žmogaus kosmoenergetika ir fizika. Ištrauka: TETA Gydymas – tai vienas iš galingiausių meditacijos būdų, kurį sukūrė Vianna Stibal, naudojant greitą ir veiksmingą techniką, palydinčią jus į 7-ąjį planą. Tai praktika, kuri veda į esminį žmogaus gyvenimo tikslą – vidinės ramybės ir pilnatvės atradimą. ThetaHealing ® (TETA Gydymas) – patentuota unikali metodika, kuri praktiškai taiko kvantinės fizikos atradimus ir leidžia jums naudoti paslėptus savo smegenų išteklius. Teta Gydymas arba ThetaHealing® yra meditacinis procesas, kuris užtikrina dvasinį, psichologinį ir fizinį sveikimą. Meditacijos metu mūsų smegenų bangos pereina į Teta proto būseną, kurioje jūs galite kurti ir taip pakeisti savo realybę bei atkurti harmoniją įvairiose gyvenimo srityse – sveikatos, finansų, asmeninių santykių ir pan.
Ar tai gali kiekvienas?
Tikrai taip! Galimybė tai patirti nepriklauso nuo amžiaus, lyties, rasės, odos spalvos, įsitikinimų ar religijos. Mokydamiesi jūs suprasite, kad jis tinka daugumai tikėjimo sistemų praplėsdamos suvokimą apie supantį pasaulį. Susipažinę su šia technika, jūs suprasite, kad kiekvienas žmogus turi intuityvius gebėjimus, kurie gali būti panaudoti spontaniškam fiziniam ir emociniam išgijimui. Naudodami šią techniką, jūs padėsite sau, savo draugams ir artimiesiems.
TOP 3 knygos, kurias rekomenduotumėt pradedančiai ieškoti balanso, sąmoningumo ir pažinti save
Šios akimirkos Jėga, Likimo valdymo galimybės, Transerfingas, Raudonasis mėnulis
Kas yra Lila žaidimas?
Lila tai yra gyvenimo žaidimas. LILA buvo sukurta maždaug prieš 2000 m. Keralos valstijoje, Pietų Indijoje. Žaidimas paremtas vedinėmis žiniomis. Charizas Džakarijus atkūrė šį primirštą žaidimą ir grąžino jį žmonėms. LILA yra tarsi raktas į vidines būsenas ir dharmos principų pažinimą. Jis suteikia galimybę pažinti save, padėti pamatyti ir suprasti savo kelią. Žaidimas pradedamas pateikiant konkretų klausimą. Pavyzdžiui:„Ką aš turiu daryti, kad suvokčiau savo paskirtį?“ Klausimas turi būti aiškiai suformuluotas ir atspindėti tai, kas žmogui svarbu.
Didis mokytojas Omkar sako: ,,Žaidimas LILA – tai gyvenimo metafora. Jis geba sujungti sąmonę su pasąmone, kadangi jame kalbama ne tik žodžiais, bet ir simbolių bei piešinių kalba. Lila mums duoda raktus nuo durų, apie kurių atidarymą visad svajojome. Be to, jis padeda pakilti į aukštesnį suvokimo lygį “Ateisi pats – PATIRSI“! Mano potyriai buvo labai gilūs, kadangi LILA žaidimas tiesiog perprogramavo protą. Iš senų įsitikinimų išsirutuliojo nauji suvokimai, tarsi išsinėriau iš senos odos. Pasirįžau tiesiog atsiduoti vedimui. Ir gavau labai daug aiškių atsakymų. Nebūtina būti dvasingu, tikinčiu. Šis žaidimas yra skirtas visiems. Tai patirtis, kuri praplės sąmonę ir atvers akis. Gali žaisti net vaikai.
Kokius kasdienius ritualus rekomenduotumėt skubančiai ir vis laiko sau neturinčiai moteriai?
Pradžioje mes neturime laiko praktikoms, bet kai kūnas šaukia, iškeldamas į paviršių įvairias ligas, žmogus sustoja. Gaila, kad taip yra, juk daug smagiau užbėgti įvykiams už akių ir įtraukti į savo kasdienybę saviugdos praktikas tiesiog natūraliai, kaip dantų valymo ritualą. Todėl pradžiai skirti ryte ir vakare bent po 20 min, ramiam pasisedėjimui Tyloje, stebint savo kvėpavimą, atsitraukiant į šoną. Tą padėtų įgyvendinti, jeigu susikurtume sau jaukų kampelį pasibuvimui. Vėliau, kai protas pradės rimti ir pajausime, kad kasdienybėje atsiranda vis daugiau džiaugsmo ir ramybės, gerėja fizinė bei dvasinė būsenos, galime pasidomėti kokią praktiką galime įtraukti, išbandyti ir pritaikyti sau. Dabar apstu informacijos. Užtenka pasigooglinti. Tačiau aš rekomenduoju nepulti iš eilės viską bandyti. O meditacijos metu pajusti, ko gi man reikia? Ar aš noriu raminti protą, ar norisi aktyvuoti save, gal būt fiziškai stipriai išsišokti ir paleisti emocijas, o gal būt prasikvėpuoti ir atsipalaiduoti?
Dėkingumas šiandien – ar neatrodo, kad jis šiek tiek pamirštas?
Dėkingumas šiandien skirtingai suprantamas, bet pradedant jį praktikuoti keičiasi gyvenimas. Tikrai, pamėginkit mėnesį laiko kas dieną, bent po 10 minučių ant lapo įrašyti už ką esate dėkingi, patikėkit ir ašaros bėgs ir sugebėsite padėkoti netgi didžiausiam priešui, suprasdami, kad jis jums buvo atsiųstas kaip didysis mokytojas, jūsų dvasiniam augimui. Daug stebuklų mes galime sukurti patys. Nemeluosiu sunku ir man prisiversti ilgai išbūti disciplinoje ir praktikoje. Bet manau natūralu. Esmė nespausti ir neprievartauti savęs. Ateis laikas ir mes pajusime, kad galime tam skirti vis daugiau ir daugiau savo brangaus laiko.
Nuo ko prasidėjo Jūsų kelionė sąmoningumo ir savęs pažinimo link?
Nuo ligų, nuo baimių, praradimų, sunkių darbų.