Taigi žarnynas yra labai svarbi imuninės sistemos dalis. Jau yra žinoma, jog kai kurios ligos bent iš dalies priklauso būtent nuo mikrobų, gyvenančių mūsų žarnynuose (tarkim alergijos, nutukimas, kai kurios vėžio rūšys, kai kurios žarnyno uždegiminio tipo ligos ir pan.). Visi tie gyvi padarėliai: bakterijos, virusai, parazitai ir grybai sudaro žarnyno mikrobiotą.
Daugiausiai turime bakterijų – 100 trilijonų. 🙂 Jų yra maždaug 1000 rūšių. Taip taip, Tavo žarnyne yra maždaug tiek. Dauguma šių bakterijų mums padeda virškinti maistą. Jos taip pat išskiria enzimus. Bakterijos ypač svarbio virškinant tuos angliavandenius, kurių mūsų organizmas nepajėgia apvirškinti. Taip pat kai kurios geradarės bakterijos gamina vitaminus. Dar vienas geras darbas – kadangi gerosios bakterijos nori išgyventi ir valdyti mūsų žarnynus – jos kovoja su blogosiomis.
Kas sudaro žarnyną?
Grubiai ir sutrumpintai kalbant mūsų virškinimo sistemą sudaro skrandis, plonosios žarnos ir storoji žarna. Kas susiję su imunitetu vyksta plonosiose žarnose ir storojoje. Skrandis čia ne taip labai susijęs. Daugiausiai virškinimo ir vyksta plonosiose žarnose. Žmogus jų turi apie 6 metrus, o ištiesus visus plaušelius būtų apie 200 kvadratinių metrų plotas. Įsivaizduojat? Čia kaip namas. 🙂 Toks didelis plotas labai svarbus, nes būtent čia susiurbiamos visos naudingos medžiagos. O storoji žarna tik 1,5 metro ilgio, neturi plaušelių ir šiaip yra skirta vandens ištraukimui. Dar vienas skirtumas – plonosiose žarnose ph rūgštingesnis (kuo arčiau skrandžio), tad nepalankesnė aplinka gyvent bakterijoms. Iš dalies todėl ir žarnyno sienelės plonesnės. O jau storojoje žarnoje gyvena didžioji dalis mūsų bakterijų.
Kaip veikia žarnyno imuninė sistema?
Vėl gi stengiamės kažkaip trumpai ir be šimto neaiškių žodžių. Yra tokie makrofagai, kurie puola bet kokius įsibrovėlius, kurie bando iš žarnyno prasibrauti į kitus audinius. Panašiai veikia ir dendritinės ląstelės. Taip pat yra antikūnai, kurie gaudo mikrobus. Taip pat yra limfocitai, kurie irgi yra visada pasiruošę. Turėk omenyje, kad net mūsų gerosios bakterijos yra naudingos mūsų žarnyne. Tačiau jų visai nereikia mums kažkur kitur audiniuose, o kadangi tarkim plonosios žarnos sienelė yra ypač plona – tokių bandančių prasibrauti lauk iš žarnų pasitaiko nuolat. Tad žarnyno imuninė sistema yra ypač pasiruošusi visiems įsibrovėliams.
Be to, žarnyno imuninė sistema yra lyg atskira nuo organizmo imuninės sistemos. Kaip pavyzdys – limfocitai šiaip yra po organizmą keliaujančios ląstelės, bet va būtent žarnyno limfocitai turi užduotį likti ginti žarnyno. Nors apie žarnyno imuninę sistemą dar daug ko nežinoma, bet kai kurios detalės tiesiog brukte bruka, kad ši sistema yra itin svarbi mūsų organizmo gynybai.
Žodžiu, šitais straipsniais – kas sudaro imuninę sistemą – mes norime parodyti Tau, kad imuninė sistema YRA SISTEMA. Na ne be reikalo toks pavadinimas. 🙂 Kad tai nėra kažkoks kažkur pilve esantis organas, kurį galima taip paprastai sustiprinti ar susilpninti. Bet apie tai – vėliau. 🙂
Absoliučiai nuostabus video:
