Gal gerti vitaminą C? Gal valgyti imbierą su medum? Gal išeiti pasivaikščioti? Gal valgyti goji uogų? Gal nusipirkti brangių mandrų vitaminų? Gal…? Yra įvairiausių – liaudies ir visai senovinių, Azijos ir Brazilijos, naujausio mokslo ar verslo produktų sustiprinti imunitetą – bet kas iš tikrųjų veikia?
Visų pirma, mes iškart sakome taip – mokslininkai yra žmonės skeptiški, jiems kažkuo patikėt tai reikia 100-procentinių įrodymų, masinių tyrimų ir panašių rimtų dalykų krūvos. Kad galėtų sakyti – taip, išgerk krienų-citrinos-medaus kokteilį kiekvieną rytą ir būsi sveikas visą žiemą. Ir, aišku, šaunuoliai. Todėl šis straipsnis grynai tik apie tuos dalykus, kurie TIKRAI stiprina imunitetą. Turim pastebėti, kad labai daug „liaudiškų“ būdų lieka tiesiog neištirti. Mūsų nuomone, ne paneigti, o tiesiog nepakankamai ištirti, kad būtų galima teigti, jog jie padeda. Todėl mes, kaip monų monai, santūriai vis gi palaikome ir tuos senovinius būdus, apie kuriuos rašysime vėliau šį mėnesį. Na, o mokslininkų sąrašas toks:
- Reguliariai mankštintis – kaip tai vyksta? Visų pirma, kvėpavimo pagalba – dažnas ir gilus kvėpavimas padeda plaučiams atsikratyti mikrobais, vyti juos lauk. Taip pat mankšta ar sportas daro įtaką antikūnams ir baltiesiems kraujo kūneliams. Nuo mankštos jie yra greičiau varinėjami po kūną ir tiesiog greičiau į bet kokį blogiukų įsiveržimą sureaguoja. Mankšta padeda išsiskirti laimės hormonui ir mažina streso hormono gamybą. O tai taip pat padeda organizmui geriau kovoti su įsibrovėliais. Ir galiausiai – sporto metu padidėja kūno temperatūra, kuri taip pat yra netinkama bakterijoms plisti. Tik dar viena svarbi pastaba – nepulkite dabar intensyviai sportuoti. Tyrimai rodo, kad intensyvus sportas kaip tik priešingai veikia imuninę sistemą. Jis ją susilpnina. Iš pradžių buvo atlikti tyrimai su pelėmis ir žiurkėmis, juose daug daugiau graužikių užsikrėsdavo gripu jei intensyviai bėgiodavo. Panašūs tyrimai atlikti ir su žmonėmis. Ir nors kol kas tiksliai nepaaiškinta kaip intensyvus sportas pristabdo imuninį atsaką, bet jis pristabdo.
- Sveikai valgyti – daug vaisių, daržovių ir pakankamai grūdų. Čia turbūt net neverta išsiplėsti? Sveika mityba svarbi dėl turimų vitaminų, mineralų. Ji aprūpina organizmą viskuo, ko reikia tinkamai saugoti organizmą ir kovoti su įsibrovėliais. Taip pat, sveikai maitinantis neapsunkinamas žarnynas – viena iš pagrindinių vietų, kur organizmas susiduria su priešiškai nusiteikusiais mikrobais. Dar reiktų nepamiršti, jog sveika mityba veikia kaip pliusas. T.y. ji teigiamai veikia imunitetą. O jei maitiniesi nesveikai – tai jau veikia kaip minusas. T.y. silpnina imunitetą. Tarkim cukrus trukdo įsisavinti mikroelementus, įtakoja hormonų veiklą ir pan. Tad čia turbūt nėra viduriuko – tiesiog arba tu padedi sau, arba sau kenki.
- Pakankamai ilsėtis –tiesiog kai trūksta miego, sumažėja T ląstelių ir padaugėja uždegiminių citokinų. O dar paprasčiau kalbant – sumažėja tų ląstelių, kurios kovoja su bakterijom, ir padaugėja tų, kurios visai nepadeda kovoti ir netgi daro organizmą svetingesniu hosteliu bakterijoms. 😉 Naujausi tyrimai rodo, kad net ir trumpalaikis miego sutrikdymas susilpnina imuninę sistemą. Tiesiog organizmas praranda galimybę atsinaujinti, pasipildyti organizmą reikiamomis su infekcijomis kovojančiomis medžiagomis. Taip pat labai svarbu visos miego fazės – tarkim būtent 3čioje ir 4toje miego fazėje visiškai atsipalaiduoja raumenys ir jie maksimaliai aprūpinami visomis medžiagomis, organizmas užsiima pažeidimų tvarkymu, atkūrimu ir audinių auginimu. Todėl gal žiemos metu privengiam naktinėjimų ir einam miegot prieš vidurnaktį? O naujai iškeptoms mamytėms nelabai turime ką patarti. 🙂 Teks susikoncentruoti į kitus imuniteto stiprinimo būdus.
- Nerūkyti ir saikingai gerti alkoholį. Rūkymas silpnina plaučius. Žinoma, kartu silpnindamas jų gebėjimą atsilaikyti prieš infekcijas. Taip pat rūkymas mažina antikūnų skaičių kraujyje. Rūkymas naikina antioksidantus, kurie šiaip yra labai naudingi organizmui ir imuninei sistemai. Be to, rūkymas nukreipia organizmo dėmesį į nuo rūkymo kenčiančius plaučius ir mažiau dėmesio galima skirti kitoms infekcijoms. Alkoholis susilpnina organizmo atsaką į infekciją nuo kelių valandų iki paros laiko nuo vartojimo. Taip pat alkoholis apsunkina kepenų darbą, kurios taip pat yra svarbus organas imuninei sistemai.
- Vartoti probiotikus ir prebiotikus. Naujausias „mokslo klyksmas“, jog didžioji dalis organizmo imuninės sistemos yra būtent žarnyne. Jo optimaliai sveikatai palaikyti labai svarbu valgyti ar vartoti probiotikus. Taip, tai būtų arba gyvų bakterijų pilni produktai kaip jogurtas ar rauginti agurkai, arba papildai. Ir taip pat nepamiršti prebiotikų – gerųjų bakterijų maisto. Bet apie tai atskiri straipsniai ir mes viską atskirai paaiškinsime.
- Laikytis higienos. Pamenat kaip mama liepdavo užsidengt burną, kai kosti, ir plauti rankas? Na žiemą rankų plovimo nebus per mažai. Net Harwardo mokslininkai pabrėžia, kad higiena yra labai svarbi. Elementari matematika: turbūt įsivaizduojat, kad yra skirtumas kiek bakterijų patenka į organizmą. Jeigu plovei rankas ryte ir vėliau prie kriauklės grįši tik vakare, o vaisių ir daržovių plovimo išvis nepropaguoji – na tada tavo imunitetui daug daugiau darbo nei to žmogaus, kuris rankas plauna keliolika kartų per dieną (ir ne tik po tualeto).
- Laikytis pozityvumo. Nėra labai plačiai ištirta. Bet statistiškai tų, kurie teigiamiau vertina aplinką, situaciją, darbą – jų imunitetas yra geresnės būklės ir geriau atsilaiko nuo infekcinių ligų, nei tų, kurie neigiamai vertina savo gyvenimą ir tikriausiai išgyvena stresą. Tas paaiškinama ir mediciniškai dėl skirtingų hormonų veiklos ir įtakos imuninei sistemai.
Taip kad – laikomės iššūkių, einame pasivaikščiot, giliai kvėpuojame ir visą brudą iškvėpuojame, šypsomės praeiviams ir džiaugiamės nauja diena, užkandžiaujame vaisiais ir prie pietų užsisakome papildomą porciją daržovių, NERŪKOM, išgeriame vyno labai saikingai, plauname ir plauname rankas (nepamirštam su muilu) ir einame laiku miegoti (mums šita dalis sudėtingiausia 🙂 ).
