Pažįstama? Kadangi mes pačios NORIME KAŽKO SALDAUS ir visai norėtume nenorėti taip dažnai, patyrinėjome iš kur kyla tas noras, ką su juo daryti ir kaip jį išmesti iš galvos. Na ką – pradedame.
Jeigu nori kažko saldaus tai nebūtinai reiškia, kad tau trūksta kažkokių vitaminų ar mineralų. Ir juo labiau tai nereiškia, kad tu išalkai. Tai tiesiog gali reikšti, kad tu esi švelniai (o gal ir stipriai 🙂 ) priklausoma nuo saldumynų, pas mus rasi net trumpą testuką, kad galėtum pasitikrinti. 🙂 Suvalgius kažką saldaus – cukraus kiekis kraujyje pakyla. Jeigu tai yra tradicinis „cukrinis“ saldumynas, tai reiškia, kad cukrus greitai pakyla ir paskui staigiai nukrenta – ir būtent tada tu vėl pajauti norą suvalgyti… Vėl kažką saldaus. Ir atsiduri užburtame rate – tu vis valgai, o tavo cukraus kiekis kraujyje tiesiog atrodo kaip amerikietiški kalneliai – aukštyn, žemyn, staigiai užsinori – suvalgai, kol valgai gerai, dar truputį gerai, o paskui vėl staigiai reikia.
Priklausomybė ar mineralų trūkumas?
Na gerai – yra tokia teorija, kad jeigu nori kažko saldaus reiškia tau trūksta – chromo, fosforo, triptofano (tokios amino rūgšties) – reiškia reikėtų valgyti daugiau žalių daržovių, vaisių, riešutų.. Aha – o ar nebuvo taip, kad esi savo gyvenime susiėmusi, valgiusi sveikai ir teisingai ir… Vis tiek norėjai saldumynų? Ir pavyzdžiui, kodėl tarkim panorus atsisakyti hamburgerių nebūna taip sunku, kaip atsisakius cukraus? Arba neatsilaikius ir nusprendus suvalgyti 1 saldainį – ant stalo atsiranda 5 tušti popierėliai vietoj to 1? Mes taip lengvai linkstame į tai, kad CUKRUS TIESIOG SUKELIA PRIKLAUSOMYBĘ. Beje, gana paprasta yra išsiaiškinti ar Tau kažko trūksta, ar vis tik esi lengvai (o gal nelabai lengvai 🙂 ) priklausoma nuo cukraus. Jei vis tik tau kažko trūksta (o tai pasireiškia noru suvalgyti kažką saldaus) tai ir turėtų užtekti suvalgyti saldų vaisių, džiovintų vaisių ar pan. Na gana sveiką saldumyno alternatyvą,. Tačiau jei paskanavus sveikų saldumynų vis tiek mintys sukasi apie macaroons‘us ar tinginio gabaliuką, ar šokoladą, ar riebų plombyrą… Mhm, deja gali būti, kad tu tiesiog NORI CUKRAUS (nors jo tau, žinoma, tikrai netrūksta. 🙂
Trumpas paaiškinimas kaip cukrus veikia
Cukrus yra paprastasis angliavandenis. Patekęs į organizmą jis greitai paverčiamas į gliukozę ir mūsų cukraus lygis kraujyje staigiai pakyla. Tada mūsų kūnas turi išsstumi gliukozę iš kraujo į lasteles, kad jos gautų energijos. Kad tai padarytų yra gaminamas insulinas (hormonas). Rezultate cukraus kiekis kraujyje staigiai nukrenta. Ir spėkit kas užsinori saldumynų ir vėl? Beje, Tavo informacijai tas pats vyksta ir su krakmolu, kepiniais iš paprastų baltų miltų. Cukrus pakelia dopamino kiekį kraujyje – tu pasijauti laiminga!, patenkinta!, bet, žinoma, trumpam. Naujausi tyrimai rodo, kad organizmas prie pastoviai valgomų saldumynų pripranta – t.y. dopamino kiekis nebepakyla kaskart tau suvalgius snickers.. Ir žinai ką? Tu pradedi valgyti 2 snickers.
Cukrus dopamino kiekį veikia lygiai taip pat kaip tabakas ar narkotikai. O dopaminas veikia smegenų malonumo ir apdovanojimo centrus – tiesiog tau pradeda reikėti vis daugiau cukraus, kad pasijaustumei maloniai ir patenkintai. Iš tiesų cukrus sukelia ne tik fizinę priklausomybę, bet jis susijęs su labai daug psichologinių aspektų. Su tuo, kad nuo mažens mus moko „būsi geras-gausi saldainį“ ir saldainis taip ir lieka mūsų galvoje kaip dovana sau (kai didesnė dovana yra koks burokėlis 🙂 ). Taip pat su kaltės jausmu – nusprendi nebevalgyt saldumynų, nesusilaikai – suvalgai, tada suvalgai daugiau, tada prisikerti, nes na nuo ryt jau tikrai nebevalgysi, o prisikirtus jautiesi siaubingai kalta. Tiek psichologiškai nori pradėti jaustis gerai, tiek fiziškai organizmas nori daaaarrrr to gero daikto, kuris pakelia dopamino lygį ir tu vėl jauties gerai.. Na kol kramtai.. Ir dar kol nuryji.. O paskui vėl grįžta kaltės jausmas. Užburtas ratas – ne kitaip. Įdomus tyrimas su lieknais ir nutukusiais žmonėmis (jo metu buvo duodama gliukozės ar fruktozės žmogui ir stebima magnetiniu rezonansu). Liekniems žmonėms pavartojus saldumo įsijungdavo smegenų dalis atsakinga už vykdymą ir kontrolę, o nutukusiems žmonėms – veikla šioje smegenų dalyje kaip tik sumažėdavo, bet užtat ypač aktyvus pasidarydavo smegenų malonumo centras. Mokslininkai spėja, kad vartojant daug saldumynų tiesiog pradeda veikti kiti neuronų keliai.
Psichologinė kankynė per tą velnio išradimą – cukrų
Ir mūsų tikslas – ne manekenės figūra, ne 34 dydis, tikrai ne. Mūsų tikslas – sveikas kūnas, sveikos mintys. Nesakome, kad tu – blogas žmogus, nes valgai saldumynus. Ne. Saldumynai nėra toks jau blogis jei būtų valgomi kaip anksčiau – per šventes ar savaitgaliais, o ne per pusryčius, priešpiečius, pietus ir po vakarienės („na jūs ką juokaujat? Mes susėdom visa šeima prie stalo ir neatšvęsti to su keliais sausainiais ant stalo??“). Saldumynai mums atrodo blogis, kai valdo mūsų mintis, kai nuotaikos pradeda svyruoti, nuo ‘mmmm šokoladas‘ iki ‘kokia aš kiaulė‘. Tai yra psichologinė kankynė ir gal tiesiog laikas pasakyti: „Sveiki, aš [Milda], esu priklausoma nuo saldainių.”? O kur dar tyrimai rodantys ryšį tarp perdėto cukraus vartojimo ir tokių ligų kaip diabetas, įvairių kraujagyslių ligų, hipertensijos, inkstų ligų.
Cukraus šaukšteliai ir gramai
Amerikoje vidutinis amerikietis suvalgo 19 šaukštelių cukraus per dieną (ne susipila į kavą ir ne kapoja atsisėdęs ir apsikabinęs cukrinę, bet cukraus, kuris įeina į produktų sudėtį). Reik tikėtis, kad lietuviai suvalgo bent trečdaliu mažiau. Dar vienas skaičius – apie 75 procentai parduodamų supakuotų maisto produktų JAV yra su cukrumi. Lietuvoje tokios statistikos nėra, bet turint omeny, kad cukraus yra net kečupe turbūt skaičiai skirtųsi ne dramatiškai. Turbūt visi matę palyginimo nuotraukas kiek cukraus yra gėrimuose:
- coca-cola skardinėje yra 35 gramai cukraus (t.y. 8 šaukšteliai cukraus!)
- energetiniame gėrime (taip, toje mažoje skardinėje) – apie 30 gramų (7 šaukšteliai cukraus)
- o dabar staigmena – nedideliame geriamo jogurto buteliuke – net 46 gramai cukraus (11 šaukštelių) makt ir jau pilve tada, kai jūs vietoj kolos skardinės pasirinkote „sveikesnį“ variantą
Psichologinė ar fiziologinė priklausomybė?
Beje naujausi tyrimai dabar pasidalinę į dvi stovyklas – vieni garsiai kalba apie tyrimus su žiurkėmis, kurios būdamos priklausomos nuo kokaino, bet greitai pradeda rinktis cukrų vietoj narkotikų (mokslininkai, kurie tiki, jog cukrus veda į fiziologinę priklausomybę). O kiti užtikrintai kalba, kad cukrus yra daugiau psichologinė priklausomybė. Pirmieji taip pat ištraukia dar vieną kozirį – tai, kad vaistai nuo nikotino priklausomybės taip pat teigiamai veikia ir priklausomybę nuo cukraus. Žodžiu, lauksime ateities tyrimų, o tuo tarpu naujas mūsų straipsnis bus kaip kovoti su cukrumi, jei esi kažkaip nuo jo priklausoma. Jei nusprendei atsisakyti (VALIO!!), skaityk kas tavęs gali laukti.
