Gerai, nenorime būti čia kažkokiomis šamanėmis 🙂 Esame už natūralumą sveiku protu: jeigu susirgai, įtarimas kyla, kad susirgimas bakterinės kilmės – pasidarei kraujo tyrimą ir jis rodo, kad vis tik tave puola bakterija – tarkis su gydytoju ir jo klausyk. Jei reikia normalių antibiotikų tai reikia. Bet šiame straipsnyje norime pristatyti natūralius gamtos antibiotikus, kuriais galima tiesiog padėti organizmui kasdien kovoti su bakterijų atakomis. Įsivaizduok, kad kasdien tavo organizmas pilnu tempu dirba, kad sudorotų visus blogiukus, kurie patenka į kūną per orą, maistą, nuo neplautų rankų ir panašiai. O tu jiems kasdien gali nusiųsti pagalbos, kuri padėtų susidorojant su piktosiomis bakterijomis. Pradedam?
Raudonėlis (angl. oregano oil)– tiksliau raudonėlio aliejus – turi savyje medžiagų, kurios žudo mikrobus. Yra tyrimų, kurie rodo, kad raudonėlio aliejus yra netgi stipresnis antibiotikas nei įprasti antibiotikai. Įdomus faktas, kad kai kurie paukštininkystės ūkiai naudoja raudonėlio aliejų, kad sumažintų antibiotikų vartojimą paukščiams. Visur minimas būtent raudonėlio aliejus, o ne pats raudonėlis. Viename tyrime raudonėlio aliejus buvo išbandytas prieš 59 bakterijų rūšis ir prieš daugumą jų pasirodė daugiau ar mažiau efektyvus. Kitas tyrimas parodė, kad raudonėlio aliejus vienodai efektyviai kaip ir įprasti antibiotikai kovoja su stafilokoko bakterija. Šie tyrimai pagrinde daryti laboratorijose ir su pelėmis, tačiau vistiek galima sakyt beveik patvirtina liaudies išmintį. 🙂
Manuka medus (angl. manuka honey)– tai yra medus iš Naujosios Zelandijos, būtent surenkamas iš medžio manuka. Visas natūralus medus turi antibakterinių savybių ir taip pat tinkamas naudoti kaip papildoma antibakterinė priemonė. Tačiau Manuka medus turi papildomą medžiagą methylglyoxal. Labai gerai nuo kvėpavimo ligų, kai skauda gerklę. Kalbant apie paprastą medų – pasirodo, jog gamindamos medų bitės į jį įdeda baltymą defensin-1, kuris labia naudingas gydant odos infekcijas, nudegimus ir bakterinius susirgimus. Labai patiko rasti straipsnių, jog atliekami tyrimai su medicininiu medumi ir bandoma jį pritaikyti vaistų, kurie padėtų įveikti antibiotikams atsparias bakterijas, sukūrimui. Žodžiu, medus yra gerai. 🙂
Garstyčių aliejus (angl. mustard oil). Palyginamajame tyrime, kuriame dalyvavo garstyčių aliejus, raudonėlio aliejus ir čiobrelių aliejus – prieš tris bakterijas: samonelę, stafilokoką ir listeriją, geriausiai pasirodė būtent garstyčių aliejus. Garstyčių aliejus veikia antibakteriškai žarnyne. Garstyčių aliejus turi keliskart stipresnį antibakterinį poveikį nei cinamono aliejus. Tačiau dėl savo skirtingų veikimo būdų gali būti naudojami kartu dėl didesnio efektyvumo.
Kanadinė auksašaknė (angl. Goldenseal). Turi savyje berberino, kuris neleidžia bakterijoms prikibti prie sienelių. Todėl tarkim jeigu skauda gerklę – gerai “pagargaliuoti” ją su šiltu vandeniu sumaišytu su šia auksašakne. Tokį receptą radome nurodytą tradicinės JAV gydytojos (tiesiog – stiklinė vandens, žiupsnelis druskos ir pusė šaukštelio goldenseal). Tik neryti. Tyrimai su šiuo natūraliu antibiotiku rodo, kad jis padeda tiek nuo bakterinių gerklės infekcijų, tiek nuo odos infekcijų. Ši auksašaknė veikia ir kaip antivirusinė priemonė – tyrimuose su žmonių virusais, jos medžiagos sustabdė viruso plitimą. Beje šis augalas yra viena iš populiariausių žolelių JAV.
Ežiuolė (angl. echinacea). Tinka bet kokiai infekcijai, tiek gerklės, tiek kvėpavimo ligoms, tiek kitoms bakterijų sukeltoms infekcijoms. Negerti ilgiau nei 2 savaites. Tinka ir nuo bakterinių, ir nuo virusinių susirgimų. Buvo atliktas tyrimas Anglijoje su daugiau nei 700 žmonių. Jiems buvo duota vartoti ežiuolės ekstraktas (arba placebo) 4 mėnesius norint išsiaiškinti ar ji veikia nuo peršalimo ligų. Rezultate ta grupė žmonių, kuri gavo ežiuolę, sirgo rečiau bei trumpiau, trumpiau net 26%. Tyrimai su pelėmis taip pat rodo, kad ežiuolė padeda kovoti tiek su bakteriniais, tiek su virusiniais susirgimais, stiprina ląstelių imuninį atsaką.
Česnakas (angl. garlic)– turi medžiagą aliciną, kuris labai stipriai veikia bakterijas. Pagal kai kuriuos šaltinius – dviejų skiltelių per dieną gana. Beje česnakas gali būti vartojamas ir išoriškai – padėti apsisaugoti nuo infekcijų odoje. Ir vėl nuostabi priemonė – jis veikia tiek virusus (laboratoriniai tyrimai parodė, kad stabdo virusų ir gripo plitimą), tiek bakterijų plitimą, grybelinius susirgimus. Netgi ir vartojant įprastus antibiotikus – tyrimai parodė, kad česnakas padeda organizmui greičiau susidoroti su bakterija. Kitas tyrimas buvo atliktas su stipriu antibiotiku gentamicinu – jis paprastai sukelia didelę kepenų žalos riziką, tačiau vartojant šį antibiotiką kartu su česnaku buvo pasiektas, kad kepenų žalos būtų išvengta.
Čiobrelis (angl. thyme). Tyrime, kuriame buvo lygintas čiobrelio ir levandos eterinis aliejus – jų veikimas prieš 120 skirtingų bakterijų (jų tarpe ir tokių, kurios yra atsparios antibiotikams) – būtent čiobrelio eterinis aliejus parodė puikius rezultatus ir buvo efektyvus beveik prieš visas bakterijas. Kitame tyrime buvo lyginami aliejai iš skirtingų šalių. Ir visi aliejai vienodai efektyviai antibakteriškai veikė prieš Staphylococcus aureus, Pseudomonas aeruginosa, Escherichia coli, Streptococcus pyogenes, Corynebacterium species, Salmonella species, Bacteroides fragilis and Candida albicans. Tokį efektyvumą patvirtina ir kiti tyrimai.
Rauginti kopūstai (angl. sauerkraut). Laboratoriniame tyrime, kuriame raugintų kopūstų sultys buvo panaudotos naikinti žmogaus bakterijas rezultatai parodė, kad jos buvo efektyvios beveik prieš visas išbandytas bakterijas. Mokslininkų komentaras toks, jog galima teigti, kad raugintus kopūstus galima vartoti ne tik dėl geresnio virškinimo (taip taip, jis gerina virškinimą), bet ir dėl antibakterinių bei antigrybelinių savybių. Kitame tyrime rezultatai parodė, kad kopūstų sultys sėkmingai veikia prieš maistinės kilmės bakterijas. O dar juk jis turi daug gerųjų bakterijų, kurios teigiamai veikia mūsų žarnyno mikroflorą.
Krienai (angl. horseradish). 2006 metais Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad krienai gali būti vienodai veiksmingi kaip ir antibiotikai gydant sinusitą ir šlapimo takų infekcijas. Kitame tyrime buvo lygintas gyjimas vartojant antbiotikus arba krienus. Krienais gydomi pacientai pasveiko kone 40% greičiau. Tyrimai su gyvūnais rodo, kad krienai efektyviai veikia prieš antibiotikus. Taip pat krienai veiksmingai kovoja su burnos mikrobais.
Citrinžolės šaknis (angl. turmeric)– turi savyje kurkumino. Ji veikia tiek prieš virusus, tiek prieš bakterijas. Tyrime citrinžolės šaknis veiksmingai sustabdė Escherichia coli, Staphylococcus aureus, Salmonella typhi and Candida albicans bakterijų augimą. Tyrime, kuriame buvo lyginami 11 natūralių antibakterinių priemonių – citrinžolės šaknies kurkuminas veiksmingiausiai įveikė E. Coli.
Iš kitų antibakteriškai veikiančių maistų: ekologiškas kokosų aliejus, obuolių sidro actas, kitos raugintos daržovės, svogūnai, labai daug žolelių (mėta, bazilikas, rozmarinas, čili pipirai, kalendra, kardamonas, petražolė ir daug kitų).
Pereinant prie išvadų – tikrai turime pasakyti, kad dauguma tyrimų atliktų su ‘natūraliais antibiotikais’ yra atlikti su gyvūnais arba laboratorijose. Tikrai trūksta tyrimų atliktų su žmonėmis. Tačiau visi šie tyrimai rodo labai optimistiškus rezultatus. Ne veltui natūralūs antibiotikai pradedami naudoti ūkiuose, juos bandoma panaudoti net kuriant antimikrobiškus paviršius arba dar labai geras jų veiksmingumo įrodymas, jog jie net kartais įtraukiam į kai kurių vaistų sudėtį.
MONŲ MONŲ VERDIKTAS
Mes esame labai UŽ. Ir ne už tai, kad jie būtų vartojami vietoj tikrų antibiotikų – jei jų reikia – bet greta jų IR, svarbiausia, ypač šaltuoju metų laiku įtraukiant juos į savo ir vaikų mitybą.
