Kiek nuostabių moterų pažįstame per šią interviu seriją – tikrai ne visada savo sekamų moterų instagrame galėtum užklausti – kaip tu atsipalaiduoji? Ką manai apie moteriškumą? Mums taip patinka absoliučiai kiekvienas interviu – o šįkart su Inga Pikiotaite, mėnulio mūza – jos profilis užburiantis ir įkvepiantis.
Trumpai pati Inga apie save:
Esu Inga, pagrindinėje savo veikloje esu floristė, bet vien į šį žodį, meilę augalams sutalpinti būtų sunku. Namuose džiunglės vazonuos, darbe žiedų jūra. Jūra tarp kitko mano gyvenime taip pat prie aukščiausių įkvepėjų, galbūt todėl niekur iš Klaipėdos taip ir neišvykau gyventi. Galimybė greičiau nei per valandą atsidurti Kuršių Nerijoje visada mane įkvėpė ir žavėjo.
Inga Pikiotaitė
Kas Tau yra moteriškumas?
Gebėjimas atjausti, būti empatiškai, pasitikėti savimi – man turbūt labiausiai moteriškumą atspindintys veiksmai.
Kokius vaidmenis tu atlieki ir kaip sekasi juos suderinti?
Daug vaidmenų neturiu, manau jų ryškiai padaugėja atsiradus vaikams. Kol kas mano pagrindiniai vaidmenys namų puoselėtojos, šunų užkalbėtojos (bent dviejų mūsų auginamų šunų) ir gėlių entuziastės.
Kaip susikuri balansą savo gyvenime? Ar turi atradusi kokius nors įpročius, priemones, laiko praleidimo būdus, kurių imiesi įtemptu laikotarpiu?
Buvimas gamtoje neabejotinai sugrąžina man balansą. Ypač viską sustato į savas vėžias ilgas žygis su besikeičiančiu peizažu, šalia žmogus su kuriuo gali ir tylėti ir kalbėti. Stengiuos neišdalinti ir neišdraikyti savo vidinės ramybės taip, kad vėliau reiktų jos sunkiai ieškoti.
Kokie Tavo atsipalaidavimo ritualai?
Karšta vonia, gera knyga, skanus maistas, tai turbūt maži ritualai, kurie padeda atsipalaiduoti.
Kaip randi laiko sau? Ir ką dažniausiai renkiesi jam praleisti?
Bent keletas valandų per dieną yra skiriama sau. Tuo laiku aš fotografuoju namuose augalus, persodinu, ar tiesiog jais grožiuosi gerdama kavą.
Ar jautiesi save atradusi? Jei taip – kokia buvo ta kelionė? Jei ne – kaip ieškai?
Manau, kad atrasti save iki galo esu dar per jauna. Ir iš tikrųjų nežinau ar įsivaizduoju kažkokį galutinį savęs atradimą. Atrandu save kasdien, bet negalutinai.
Kaip svajoji? Ar svajonės lieka galvoje, o gal turi susikūrusi jų įgyvendinimo priemones?
Svajonės man siejasi su jaunatimi. Jei nepamirštu, stengiuos išrašyt jas popieriuje. Tikiu, kad daug dalykų gyvenime galime pritraukti tiksliai ir smulkmeniškai įsijaučiant į tai, lyg svajonės jau būtų virtusios realybe.
Tave įkvėpę: knyga, filmas, žmogus.
Didžiausią įspūdį ir įkvėpimą man pastaruoju metu palieka Kristinos Sabaliauskaitės knygos. Filmas – Skrydis virš gegutės lizdo. Labiausiai įkvepiantis žmogus – mano senelis. Žmonės, auginantys bites, man yra maži šviesuliai.
