Pradedame seriją interviu su įkvepiančiom moterim – kaip JOS atsipalaiduoja, kokių ritualų turi, kas JOMS yra moteriškumas ir kaip JOS randa balansą. Mums jos yra įkvėpimas, jų atsakymai yra idėjos, kurias galime pritaikyti ir sau, juk kartais pamiršti save, pamiršti laiką sau – įsikvėpk su mūsų įkvėpėjom.
Pirmoji moteris šių interviu serijoje – Evelina Aleliūnienė, interjero dizainerė ir, drąsiai sakome, edukatorė. Visada besidalinanti savo patirtimi ir žiniomis. Pati Evelina save aprašė:
„Esu interjero dizainerė, bet tuo neapsiriboju ir labai mėgstu rašyti apie interjerą, dalintis idėjomis ir patarimais tiek savo tinklaraštyje, tiek socialiniuose tinkluose. Iš esmės, man patinka viskas, kas susiję su kūryba ir saviraiška – tai mano varikliukas ir motyvacija. Dažnai sulaukiu klausimo, ką veikčiau, jei nedirbčiau šio darbo, tai visad atsakau, jog norėčiau išbandyti detektyvės profesiją. Taip pat labai patinka psichologija bei gyvūnai.”
Evelina Aleliūnienė
Kas Tau yra moteriškumas?
Labai sunkus klausimas. Žinau, kokie yra standartai šiuo klausimu, tačiau aš į juos nepatenku. Man atrodo kiekviena moteris yra moteriška savaip. Skirstyti į „moteriška” ir „vyriška” sakyčiau atgyvenęs dalykas, norėčiau jog egzistuotų tik žodis ŽMOGIŠKA.
Kokius vaidmenis tu atlieki ir kaip sekasi juos suderinti?
Standartiškai turbūt yra žmonos, mamos, „karjeristės”, dukros ir pan. vaidmenys, bet man tai nepriimtina. Nemanau, kad atlieku kažkokius vaidmenis, tiesiog gyvenu savo gyvenimą ir prioritetų tvarka kažkam tenka daugiau laiko, kažkam mažiau. Nemanau, kad įmanoma tobulai viską suderinti.
Kaip susikuri balansą savo gyvenime? Ar turi atradusi kokius nors įpročius, priemones, laiko praleidimo būdus, kurių imiesi įtemptu laikotarpiu?
Turiu nusibrėžusi tikslias darbo valandas po kurių griežtai nedirbu su interjero užsakymais susijusių darbų. Kadangi dirbu sau ir dar iš namų (ne tik per karantiną), tokia atskirtis būtina norint atrasti laiko savo pomėgiams, poilsiui, vyrui, šuniui, galų gale buities darbams. Įtemptu laikotarpiu stipriai planuoju darbus, kad matyčiau kada ką turiu užbaigti. Smulkmena, bet tokiu metu užsakau pagaminto maisto į namus, nes gaminimui laiko nelieka, o valgyti tai reikia 🙂 Jau ne vienerius metus esu išsijungusi visus pranešimus telefone, nes esu žmogus, mėgstantis atrašyti iškart, tad tokie pranešimai mane neigiamai veikia. Jeigu esu įsitempusi, stengiuosi išeiti pasivaikščioti, mane tai tarsi įžemina ir nuima įtampą. Einu miegoti tuo pačiu metu.
Kokie Tavo atsipalaidavimo ritualai?
Labiausiai atpalaiduoja pasivaikščiojimas gryname ore, filmų, serialų žiūrėjimas, jeigu galiu susikaupti, įtraukiančios knygos skaitymas. Kelionės kartu su vyru irgi atpalaiduoja nuo darbų, bet iškrauna fiziškai, kas irgi gerai.
Kaip randi laiko sau? Ir ką dažniausiai renkiesi jam praleisti?
Laikas sau man labai svarbus, tad jo atrasti nėra sunku, nes jis gana aukštoje prioritetų sąrašo vietoje 🙂 Jeigu jaučiuosi nepailsėjusi, nepadariusi kažko, ką mėgstu ir kurį laiką tik dirbu, dirbu ir dirbu, tampu labai irzli, pikta, nepatenkinta ir galų gale neproduktyvi. Laikas sau, tai visos veiklos, kurias vardijau anksčiau: pasivaikščiojimas, knygų skaitymas, filmų, serialų žiūrėjimas, kartais gaminimas. Turiu karts nuo karto pabūti viena, tad kai dar nebuvo pandemijos, mėgdavau viena nuvykti pas tėvus. Tos 5 valandos traukinyje, buvimas savo vaikystės namuose, kambaryje, grojimas pianinu labai įkraudavo. Dabar to labai trūksta.
Ar jautiesi save atradusi? Jei taip – kokia buvo ta kelionė? Jei ne – kaip ieškai?
Didžiąja dalimi taip. Puikiai suprantu, kas man patinka, kas ne. Žinau savo stipriąsias ir silpnąsias vietas, norus, labai klausau intuicijos ir širdies, mėgstu analizuoti save ir kitus, tad nebuvo labai sunku save atrasti. Kita vertus, kiekvienas mes tobulėjame, kažkiek keičiamės, tad natūraliai atsiranda kitokių poreikių. Kažkaip specialiai nieko neieškau, man svarbiausia daryti tai, ką noriu ir ką mėgstu, tad jeigu matysiu, jog kažkas nebetenkina, keisiu (kalbu apie profesinę veiklą).
Kaip svajoji? Ar svajonės lieka galvoje, o gal turi susikūrusi jų įgyvendinimo priemones?
Svajoju labai mažai, mano svajonės nėra grandiozinės, man patinka paprasti dalykai ir esu labai paprastas žmogus. Neturiu įpročio užsirašyti savo svajonių, tikslų ir po to žiūrėti, ar įgyvendinau. Mano būdui tai netinka, šioje vietoje labiau plaukiu pasroviui. Galvoje pamąstau, jog norėčiau to ar ano ir kartais tiesiog taip viskas susidėlioja, kad ima ir išsipildo. Žinoma, ne be kažkokių konkrečių veiksmų, svajonės ir liks svajonėmis, jeigu nieko nedarysime 🙂 Beje, tikiu karma, likimu, minčių ir pasąmonės galia.
Tave įkvėpę: knyga, filmas, žmogus.
Knygas skaitau ne dėl įkvėpimo, o kad atsipalaiduoti ar sužinoti kažką naujo apie tam tikras kultūras, žmones, dalykus. Labai mėgstu detektyvus.
Įkvepia tie filmai, kurie skatina būti geresniu žmogumi, būti savimi ar nepasiduoti bei filmai apie žmonių santykius. Galėčiau daug išvardinti, bet labiausiai įstrigęs „Intouchables”.
Įkvepiančio žmogaus neturiu. Niekada neturėjau savo „dievuko”, nerinkau kažkokių plakatų, netroškau būti, kaip kažkas. Žinoma, iš kiekvieno galima kažko pasimokyti, bet vieno žmogaus negalėčiau išskirti.
Evelinos profilis instagram: https://www.instagram.com/evelina_einterjeras/
Evelinos puslapis: https://www.e-interjeras.lt/
Evelinos profilis facebook: https://www.facebook.com/einterjeras/
