Kūrybiškumas yra stereotipais, mitais ir nuogirdom apaugęs dalykas. Visdar tikima, kad kūrybiškais gimstama, kad tai yra įgimtas talentas, kažkas ko jei jau neturi – net nemąstyk apie dailės pamokas, reklamos karjerą ar tiesiog atvirutę artimajam. Tačiau kūrybiškumo išmokstama, kūrybiškumas gali būti ugdomas, tiesiog jei jau nuo darželio esi praminta matematike ar kreivaranke, na turbūt ne iki keramikos būrelio tau. Taip save užblokuojam nuo bet kokios kūrybiškos veiklos, nes…gi neturi talento (!).
Šiandien mūsų straipsnis nebūtinai apie šedevrų sukūrimą ir kūrybiškumo ugdymą iš esmės, bet apie tai kaip kartais ramybė:
-gali padėti susidėlioti taškus ant i,
-padėti pamatyti kitą perspektyvą,
-kūrybiškai išspręsti problemą,
-prieti kompromisą.
Šiandien norime pasiūlyti Tau kelis ritualus, laiko sau praleidimo būdus, kurie padės susigrąžinti savo šviežią mąstymą. Gali daryti juos po vieną, gali juos apjungti, gali papildyti savais. Kūrybai ar problemų sprendimams nebūtina ieškoti sprendimų internete, nebūtina pinterestinti kiauras dvi valandas, nereikia geriausių galerijų ir muziejų, kartais tiesiog tereikia išgirsti save, leisti savo mintis susirikiuoti ir mąstyti kitaip.
- Anksti ryte išeik pasivaikščioti. Nepatingėk atsikelti tikrai anksti ir skirti grynam orui 30 minučių. Apsirenk šiltai, apsiauk patogiai, kad mintys būtų ten, kur Tau jų norisi, o ne viskas, ką galvotum – kaip šalta. Geriausia pasivaikščioti gamtoje, parke. Eidama leisk žvingsniui lakstyti, stebėk gamtą. Patikėk, mūsų išbandyta, po pusvalandžio sprendimai ar idėjos ateina savaime. Jei neužteks vieno ryto – kartok dar.
- Kvėpuok. Sena tiesa – mes nebemokame kvėpuoti, mūsų kvėpimas nuolat įsitempęs, mes nekvėpuojame giliai. Galima kvėpavimo pratimus pasidaryti tiesiog namose ar darbe, atsisėdus ar atsigulus, ramiai, uždėjus rankas ant pilvo ir krūtinės stebėti kvėpavimą, stengtis, kad jis būtų gilus ir ramus. Kvėpavimą gali stebėti ir išėjus pasivaikščioti – atkreipk dėmesį kaip jis nesąmoningai vėl grįžta prie negilaus ir trumpo, lyg užspausto, kai tik nustoji save stebėti.
- Jausk. Žmogui duoti keli pojūčiai, įdomu tai, kad pojūčiai padeda atitraukti dėmesį nuo minčių šurmulio ir susitelkti į tai, ką jauti. Išlipti iš to minčių katilo, kuriame verdi tikrai naudinga, vėliau mintis susidėlioti einasi lengviau, problemos gali atrodyti mažesnės, įveikiamos arba išvis nebe problemos, naujos idėjos gali kilti tiesiog darant šią praktiką. Taigi pabandyk liesti skirtingas faktūras ir temperatūras turinčius daiktus. Medį, žemę, šlapius ant žemės nukritusius lapus, šaltą upelio vandenį, akmenis, šakas, gyvus naujus lapelius, kankorėžį, šiltą ir malonią medžiagą, naują žolę. Gali kaitalioti, šilta-šalta, šiukštu-švelnu, grubu-lygu, taip receptoriai siunčia labai skirtingus ir smegenims įdomius signalus, mintys atsijungia. Tą patį gali daryti ir namuose.
- Užuosk. Dar viena mūsų juslė – čia tikrai rekomenduojame eterinių aliejų garinimą arba natūralius smilkalus. Atsisėsk patogioje vietoje arba atsigulk, įsilašink kelis eterinių aliejų mišinio lašelius į garintuvą ir leisk sau atsipalaiduoti, ne skaityk knygą, jokiu būdu neimk telefono, nedaryk nieko, tiesiog ilsėkis, leisk sau tiesiog nieko nedaryti, giliai kvėpuok, jausk ir stebėk savo kvėpavimą, skaičiuok kaip ilgai įkvepi ir kaip lėtai iškvėpi.
Mums atrodo, kad kartais elementarus kokybiškas laikas su savimi gali leisti Tau išlipti iš „dėžės”, atsijungti, nebesijausti lyg voverei rate, o tada ir tas kūrybiškumas ir naujos idėjos atrodo ne tokie dideli iššūkiai.
