Fizinis aktyvumas. Kuo jis naudingas?
Artėja šiltasis metų sezonas ir dažnas iš mūsų susimąstome apie savo kūną. Šis mąstymas dažniausiai susijęs su noru numesti papildomą svorį, sukauptą žiemos metu (ar anksčiau). Kyla mintis, jog viena iš svarbiausių priemonių šiam tikslui yra fizinio aktyvumumo didinimas. Bet reguliari fizinė veikla svarbi ne tik svorio mažinimui.
Reguliaraus fizinio atyvumo nauda sveikatai:
Sumažina ankstyvos mirties riziką
Sumažina mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką
Sumažina smegenų insulto riziką
Sumažina cukrinio diabeto išsivystymo riziką
Sumažina aukšto kraujospūdžio vystymąsi
Padeda mažinti kraujospūdį žmonėms, sergantiems arterine hipertenzija
Sumažina riziką storosios žarnos vežio vystymuisi
Sumažina, retina depresijos ir nerimo simptomus
Padeda kontroliuoti kūno svorį, atsikratyti antsvorio
Padeda išvystyti ir palaikyti sveiką kaulų, raumenų ir sąnarių būklę
Vyresnio amžiaus žmonėms padeda sustiprėti, pagerina judėjimo funkciją, padeda sumažinti kritimų epizodų
Skatina psichologinės būklės gerovę.
Fizinis aktyvumas yra svarbus įvairaus amžiaus žmonėms, o nauda sveikatai ir gerai savijautai įvairi.
Jeigu esi iš tų kurie suranda begalę priežasčių kodėl negali sportuoti, šis straipsnis kaip tik apie tave.
Kokia kita medalio pusė? Ar sportuodamas rizikuoju pakenkti sveikatai ?
Fizinio aktyvumo nauda žymiai nusveria galimą žalą. Fizinio aktyvumo rizika: dažniausia yra skeleto ir raumenų sistemos trauma. Todėl reikalinga taisyklinga pratimų atlikimo technika, optimalaus krūvio parinkimas, sporto ir poilsio režimas, nepamiršti ir subalansuotos mitybos. Kitos daug retesnės būklės: aritmija (širdies rimto sutrikimas), staigus širdies sustojimas, miokardo infarktas ir kt. – dažniausiai yra susijusios su gretutinėmis ligomis ir būklėmis, įgimtomis ydomis. Esant gretutinėms ligoms, lėtinėms ligoms reikalinga pasikonsultuoti su gydytoju prieš imantis aktyvios fizinės veiklos.
Neverta persistengti bėgiojant, naudingiau pasirinkti mažesnį/vidutinį krūvį ir reguliariai bėgioti.
Svarbu kokį krūvį pasirinksite: kaip dažnai bėgiosite, kokius atstumus įveiksite ir kokiu intensyvumu, kiek poilsio skirsite raumenims atsistatyti. Danų mokslininkų (The dose of running that best confers longevity. James H O’Keefe1, Peter Schnohr2, Carl J Lavie3) tyrime atliktame 2013m. buvo tiriami 1878 bėgikai ir 10158 asmenys kurie nebėgioja, jų sveikata buvo stebima 35 metus laiko. Tyrimo metu nustatyta, jog asmenų, kurie bėgioja mirtingumas, lyginant su nebėgiojančiais tiriamaisiais, buvo 44proc. mažesnis, t.y. išgyvenamumas išaugo apie 6 metus nepriklausomai nuo lyties. Tačiau šis efektas stebėtas tiriamiesiems, kurie bėgiojo 1 – 2,5val per savaitę lėtesniu arba vidutiniu tempu, bėgiojimo dažnis 2-3 k per savaitę. Kiti tiriamieji, kurie bėgiojo didesniu intesyvumu išgyvenamumas reikšmingai nesiskyrė nuo asmenų, kurie nebėgioja. Norintiems sužinoti daugiau – video, kuriame kalba autorius: ‘Run For Your Life… at a Comfortable Pace and Not Too Far.’
Kalbant apie bėgikų traumas, jų dažnumas literatūroje varijuoja nuo 19,4 proc. iki 79.3 proc. Bėgikams dažniausios yra apatinių galūnių traumos. Dažniausia sritis– keliai. Studijoje kurioje dalyvavo 2886 bėgikai nustatytas bendras traumų dažnis 46 proc. Traumuotų bėgikų daugumą sudarė tie asmenys, kurie bėgiojo bent šešias dienas per savaitę ir daugiau nei 30 mylių per savaitę.
Autorius: Sporto medicinos gydytojas Darius Ruočkus
