Tai va. Apkalbos tapo mūsų kasdienybe. Važiuoji autobusu/troleibusu – girdi kaip susitikę dvi kaimynės apšneka kiemo gyvenimą. Eini gatve – girdi kaip dvi merginos kalba apie kitų praeivių stilių. Skaitai žurnalus – vėl tas pats. Ateini į darbą – vėl visos „naujienos” pasipila. Kažką išgirsti netyčia, kažkur pats dalyvauji, kažką tau pasakoja, kažko gal net nenori girdėti. Bet vėl gi – kiek kartų sustabdai apkalbas? Kiek? Per mažai..
Žinai, mes taip susitaikėme su tom apkalbom, taip priėmėme jas kaip vieną iš gyvenimo detalių, kad net nebemokame kitaip. Per dažnai nebesuvokiame, kad laikas pasakyti griežtą NE! Kodėl??
Nes visų pirma apkalbos – tai nereikalingas informacinis šlamštas. Absoliučiai ir visiškai nereikalingas. Na pasakyk mums, kas iš to, jei sužinosi, kad šiandien ryte bendradarbė į darbą atėjo su geltonu sijonu (na tikrai, tik pagalvok – geltonas!), arba kad kaimynė persidažė plaukus, arba kad kažkas gatvėje neapsirengęs pagal naujausią madą, ar kažko nesuderino/nepriderino, arba arba arba…. Na kas pasikeis? Į gerą – tikrai nieko. Nes šiais laikais, kai informacijos visur pilna, kai turime ne tik knygas, ne tik televizorių, laikraščius, bet ir visą didžiausią internetą, su aktyviausiais socialiniais tinklais (facebook, twitter, linked in ir kiti) žinios tikrai nebėra problema. Problema yra ta, kaip atsirinkti reikalingas žinias (ne įdomias, ar sensacingas!). Ir kaip atsirinkti tas reikalingas žinias nepasimetant žinių gausybėje – na iš esmės, kaip nemesti kelio dėl takelio. Nes tikrai visi iš mūsų esame ten buvę – kai turi didelį projektą/kursinį/darbą ir tada nusprendi prieš pradedant kelias minutes pasitikrinti, kas vykstą facebook’e. ahaaaa…. atsipeikėji, kad praėjo jau valanda! Ta prasme valanda, per kurią galėjai tieeeek padaryt, o realiai ką? Sužinojai kas pas ką naujo įvyko – paskalos/apkalbos… meh. Bet ir mes čia buvom..
Tai va – visų antra apkalbos yra laiko vagilės! Nes tą laiką, kol klausei, kaip kažkas kažką pasakė/kažką pagalvojo apie kitą/kažkam kažkas nepatiko, ir tą laiką, kol pati apkalbinėjai kitus, ir tą laiką, kol skaitei žurnalų, socialinių tinklų ar šiaip viešosios erdvės paskalas – tą laiką galėjai skirti sau ir praleisti naudingai. Nes kuo šiandien žmonės labiausiai skundžiasi? Kad trūksta pinigų ir trūksta laiko. Tai va – laikas!! Pabandyk pasidaryti eksperimentą – bent savaitę laiko minučių tikslumu žymėkis, kiek laiko tu praleidi vat taip – kalbant apie nereikšmingus dalykus, klausant nereikalingų dalykų, skaitant apie kitų žmonių gyvenimus. Kiek? Žinok po eksperimento pamatysi, kad tikrai daugiau nei galvoji. Tai va, dar labiau motyvuoja sakyti NE.
Trečia – galimai apkalbos yra susiję su saviverte. Tiksliau – jos trūkumu. Kodėl galimai? Nes na nėra visai absoliučiai moksliškai tai pagrindžiančių tyrimų. Bet daug psichologų mano, kad žmonės, kurių savivertė yra žema (kas yra savivertė – straipsnis čia, o kaip ją didinti – straipsnis čia), daug tokių žmonių klaidingai mano, kad žemindami/apkalbėdami/pasišaipydami iš kitų žmonių, patys taps geresni/laimingesni/’aukštesni’. Ir žinok tikrai klaidingai – nes gal tuo momentu mes ir pasijuntame kažkuo pranašesni ir geresni, bet visumoje, giliai viduje tas jausmas vis tiek lieka. Ir šiaip – tavo asmenybei tai jokių pliusų neprideda. Nes kai apkalbi kitus – tu kalbi apie juos. Ne apie save. Kodėl? Gal manai, kad tavo gyvenimas neypatingas, kažkuo prastesnis, ar…? Bet juk taip nėra. Visi mes unikalūs, visi gyvenam savo gyvenimus – kitaip įdomius, kitaip svarbius. Nori padidinti savo savivertę? Nori tapti geresniu? Tai ir koncentruokis į save – ne į savęs lyginimą su kitais, bet lygink save šiandien su savimi vakar – ir tobulėk.
O ketvirta, ir viena didžiausia priežastis – draugystė ir patikimumas. Na taip visai atvirai – kaip gali iš draugės, kuri tau apkalba visus kitus tikėtis, kad kai tavęs nebus šalia, ji neapkalbės tavęs? Kaip pats apkalbėdamas sau artimus žmones, gali jaustis gerai, ir kaip kiti gali tavimi pasitikėti? Ir žinai, juk dažniausiai bent jau moterų draugystė yra apskritai neįsivaizduojama be apkalbų – draugių/vyrų/vaikų/kaimynų/bendradarbių…. Bet mes sakom – pradėk pokyčius nuo savęs! Nuo savęs ir savo artimiausios aplinkos. Jei atsimeni, vienas iš detoksikacijos mėnesio iššūkių ir buvo – neapkalbinėti žmonių, kurių tuo metu nėra. Mes iššūkį įvykdėme! 🙂 Ir dabar susitikę atrandam krūvas nuostabių ir naujų temų (na jų tikrai netrūko ir anksčiau, bet dabar, kai neliko apkalbų – tai..). Apie kalbam? Apie viską! Apie savo atradimus ir patyrimus, apie knygas, apie vaikų auklėjimo subtilumus, apie plaukus, apie sporto pratimus, apie atrastus receptus, apie renginius, planuojam keliones, ieškom seminarų, diskutuojam apie atrastas mokslo naujoves ir taip toliau ir panašiai. Iš esmės – kalbam apie save 🙂 Ir kaskart po susitikimo išeinam pilnesnės ir laimingesnės ir su daugiau motyvacijos – gyventi, keistis ir tobulėti 🙂
Tad, sakom NE. Nenuodijam savęs ir neapkrauname savo minčių nereikalingomis kalbomis. JOKIŲ PLETKŲ!! 🙂
